„Perdavėme šioms dviem šalims savo klausimus raštu“, – žurnalistams sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu).

„Dabar laukiame jų raštiškų atsakymų“, – nurodė jis.

Gegužę Švedija ir Suomija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.

Bet kurios naujos NATO narės priėmimui turi vienbalsiai pritarti visos 30 Aljanso šalių, tačiau Turkija kol kas blokuoja Švedijos ir Suomijos prisijungimą.

Turkija jau seniai kaltina Šiaurės šalis, ypač Švediją, turinčią didelę turkų imigrantų bendruomenę, teikiant prieglobstį ekstremistinėms kurdų grupuotėms ir JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno) šalininkams. Ankara ieško F. Guleno dėl nepavykusio bandymo 2016 metais surengti valstybės perversmą.

Turkija taip pat pyksta, kad Švedija nuo 2019 metų jai taiko ginklų prekybos embargą, įvestą dėl Ankaros karinės kampanijos Sirijoje.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) trečiadienį savo partijos nariams pareiškė, kad „kol Švedija ir Suomija nesiims konkrečių kovos su terorizmu priemonių, mūsų pozicija nesikeis“.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį per vizitą Švedijoje sakė, kad NATO „sunkiai ir aktyviai“ dirba, kad „kuo greičiau“ išspręstų Turkijai susirūpinimą keliančius klausimus.

Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin (Sana Marin) antradienį pripažino, kad Šiaurės šalių stojimas į NATO gali įstrigti, jei iki vėliau šį mėnesį numatyto Aljanso viršūnių susitikimo nebus pasiektas susitarimas su Turkija.