Apie tai, remdamasis interviu su Vokietijos generolu leitenantu Geraldu Funke, rašo „The Times“, kurį cituoja portalas UNN.
Vieno iš blogiausių scenarijų atveju, jei Rusija pradėtų plataus masto agresyvų karą prieš NATO, Vokietijos ginkluotosios pajėgos nuo pirmųjų valandų atsidurtų įvykių centre.
Iš priekinės bazės Lietuvoje atsakomąjį smūgį smogtų 4,8 tūkst. Vokietijos karių mechanizuota pėstininkų brigada. Per kelias dienas į frontą būtų permesta dar 15 tūkst. greitojo reagavimo karių.
Per kelias ateinančias savaites dešimtys tūkstančių sąjungininkų karių atvyktų į Vokietijos Šiaurės jūros uostus ir būtų gabenami į rytus keliais ir geležinkeliais.
Manoma, kad prieš juos būtų rengiamos Rusijos diversijos, kibernetinės atakos, taip pat galimi tolimojo nuotolio raketų smūgiai.
Generolas G. Funke mano, kad netrukus šimtai nukentėjusiųjų kasdien būtų gabenami atgal – gydyti. Tai užtvindytų Vokietijos ligonines tokiu mastu, koks buvo tamsiausiomis koronaviruso pandemijos dienomis.
„Tai – blogiausias scenarijus, kuriam generolas leitenantas G. Funke, Vokietijos ginkluotųjų pajėgų paramos vadavietės vadas, ruošia savo šalį jau po dvejų–trejų metų“, – rašo „The Times“.
Generolas leidiniui sakė: „Afganistane, deja, turėjau didelį, bet valdomą sužeistųjų skaičių. Dabar turiu planuoti, kad per dieną gali būti tūkstantis sužeistųjų. Kuo labiau į tai giliniesi, tuo viskas tampa sudėtingiau ir tuo sunkiau tai įsivaizduoti.“
„Kas mane dabar labiausiai neramina yra hibridinė, slaptoji pusė: diversijos, „miegantys“ agentai, tikslinės atakos. Negaliu atmesti ir tolimojo nuotolio raketų panaudojimo. Tačiau manau, kad hibridinė grėsmė yra labai didelė“, – teigė G. Funke.
Pasak jo, labai svarbu išlaikyti Vokietiją kaip logistikos centrą ir valdyti tiekimo linijas kuo ilgiau ir sklandžiau.
„Tai reiškia, kad jei vienas maršrutas žlugtų, turėtume galimybę naudotis kitais“, – pridūrė G. Funke.
Naujausi komentarai