„Švedijos narystės NATO ratifikavimo proceso Vengrijos parlamente užbaigimas sukurs tvirtą pagrindą judėti į priekį mūsų dvišaliuose santykiuose“, – laiške teigė U. Kristerssonas ir pridūrė, kad tikisi aptarti šį klausimą Budapešte „mums abiem patogiu metu“.

„Taip pat turėsime galimybę susitikti vasario 1 dieną Briuselyje vyksiančiame svarbiame Europos Sąjungos Tarybos posėdyje“, – sakoma sausio 25-ąja datuotame laiške.

Turkijos įstatymų leidėjai antradienį pritarė Švedijos siekiui tapti 32-ąja Aljanso nare. Turkijos lyderis artimiausiomis dienomis turėtų pasirašyti Švedijos ratifikacinį dokumentą.

Ankara daugiau nei metus blokavo Stokholmo narystę Aljanse, argumentuodama, jog Švedija nepakankamai stengiasi kovodama su terorizmu.

Švedijai dar reikia Vengrijos pritarimo, mat prašymus dėl narystės NATO vienbalsiai turi patvirtinti visos Aljanso narės.

Antradienį vengrų premjeras pakvietė savo kolegą iš Švedijos į savo šalį aptarti jos narystės NATO.

Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai Budapeštas sukritikavo Stokholmą, kad šis esą nesiima jokių priemonių dvišaliams santykiams stiprinti.

Budapeštas dažnai smerkė, kaip jis vadina, „atvirai priešišką Švedijos požiūrį“, kaltindamas švedus, kad jie „nuolat nori supriešinti Vengriją“ teisinės valstybės klausimais.

Vis dėlto Vakarams praėjusių metų liepą sutarus su Turkija dėl Švedijos prisijungimo, Vengrija pareiškė, kad ratifikuos paraišką ir kad tai tėra tik techninis klausimas.

Po to, kai Rusija 2022 metų vasarį įsiveržė į Ukrainą, Švedija ir Suomija atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo principo, siekdamos prisijungti prie JAV vadovaujamos gynybos organizacijos.

Praėjusių metų balandį Suomija tapo 31-ąja Aljanso nare.