Švedijos vyriausybės vadovas pabrėžė, kad be įrodymų negalima kalbėti apie sabotažą, tokie kaltinimai turi būti pagrįsti.

Bet, kita vertus, į tokius incidentus negalima žiūrėti lengvabūdiškai, sakė U. Kristerssonas. „Mes netikime paprastu sutapimu, kai tokių incidentų Baltijos jūroje skaičius staiga padidėjo“, – pridūrė jis.

Anot premjero, greitas ir ryžtingas reagavimas į incidentus Baltijos jūroje jau savaime yra signalas, kad „mes to taip nepaliksime“.

„Mes imsimės atsakomųjų priemonių“, – pareiškė U. Kristerssonas.

„Dabar mes esame saugesni nei anksčiau, tačiau turime svarių priežasčių didinti savo buvimą (Baltijos jūroje), stiprinti stebėjimą“, – pridūrė Švedijos premjeras, pabrėždamas, kad šias problemas keliantys laivai turi suprasti, jog bus daroma viskas, kas įmanoma, kad tokiems incidentams būtų užkirstas kelias.

Savo ruožtu Latvijos premjerė E. Siliņa pažymėjo, kad mėginimai pažeisti infrastruktūrą Baltijos jūroje nesiliaus tol, kol Rusija vykdys agresyvią politiką.

Ji priminė, kad NATO ir Jungtinių greitojo reagavimo pajėgų lygiu buvo priimtas sprendimas užkirsti kelią tokiems incidentams. Tačiau, pasak premjerės, rizika išlieka, ir šiandien su Švedijos atstovais buvo diskutuojama, kaip patobulinti atsakomąsias priemones.