M. Andersson susitikusi su 349 vietų Riksdago pirmininku Andreasu Norlenu oficialiai pranešė jam apie savo pasitraukimą. M. Andersson toliau eis pareigas, kol bus suformuota nauja vyriausybė.

Tikimasi, kad A. Norlenas paprašys centro dešinės Nuosaikiųjų lyderio Ulfo Kristerssono (Ulfo Kristersono) pabandyti suformuoti valdančiąją koaliciją. Po sekmadienį įvykusių visuotinių rinkimų dešiniųjų blokas turi 176 vietas, o centro kairiųjų blokas su socialdemokratais – 173.

Trečiadienį, suskaičiavus 99,9 proc. balsų, M. Andersson pripažino pralaimėjimą, o populistų „Švedijos demokratų“ (SD) lyderis Jimmie Akessonas (Jimis Okesonas) paskelbė keturių partijų dešiniojo centro bloko pergalę.

SD surinko daugiau balsų nei Nuosaikieji, tačiau jie nelaikomi galinčiais vadovauti naujai vyriausybei. Šią partiją devintajame XX amžiaus dešimtmetyje įkūrė kraštutiniai dešinieji.

Į parlamentą SD pateko 2010 metais, peržengusi 5 proc. balsų ribą, tačiau kitos partijos šią jėgą ilgą laiką laikė „atstumtąja“.

Vis dėlto, kadangi ši partija laimėjo daugiau vietų nei bet kuri kita dešiniųjų partija ir šiuo metu yra antra pagal dydį šalies parlamente, ji veikiausiai turės didelę įtaką bet kokioje vyriausybėje.

Didžiausiai partijai vadovaujanti M. Andersson atsistatydino praėjus mažiau nei metams po to, kai tapo pirmąja moterimi prie Švedijos vyriausybės vairo. Jos paskyrimas ministre pirmininke tapo svarbiu įvykiu Švedijoje, kuri dešimtmečius buvo laikoma viena pažangiausių Europos šalių lyčių santykių srityje, bet kurioje niekada anksčiau moteris nebuvo užėmusi šio aukščiausio politinio posto.

M. Andersson vedė šalį link istorinio Švedijai sprendimo stoti į NATO, kurį priimti paskatino Rusijos vasario mėnesį pradėtas karas Ukrainoje.

Planuojama, kad naujai išrinktas Riksdagas pirmą kartą susirinks rugsėjo 26 dieną.