Kai ankstyvą 1941 m. birželio 22-osios rytą nacių pajėgos pradėjo bombarduoti Brestą, Kauną, Sevastopolį ir kitus Sovietų Sąjungos miestus, Maskva dar gyveno įprastu ritmu. Apie karą sostinės gyventojai sužinojo tik po pusdienio ir iš pradžių net džiūgavo, rašo Rusijos laikraštis "Moskovskij Komsomolec".

Šiltas vasaros sekmadienis

1941 m. birželio 22-osios sekmadienis Maskvoje buvo šiltas ir saulėtas. Laikraščiai dar prieš kelias dienas buvo kvietę gyventojus vykti pailsėti į užmiestį, daugelis taip ir padarė. Šeštadienį parengtuose sekmadienio numeriuose buvo išspausdintos įprastos naujienos. "Moskovskij Komsomolec" rašė, kad Kijeve įvyko pionierių vadovų susirinkimas dėl metalo laužo rinkimo, kad Maskvoje susitiko marių ir čiuvašų kolūkiečiai ir kad Tušino kojinių fabrikas iki liepos 1 d. spės pagaminti 109 tūkst. daugiau porų kojinių nei buvo planuota per pusmetį.

Tiesa, karo naujienų laikraštyje irgi buvo. Vokietijos suvestinėje, perduotoje iš Berlyno birželio 21-ąją, buvo nurodyta, kad vokiečių povandeninis laivas Šiaurės jūroje paskandino britų kreiserį, o britai bombardavo Šiaurės Vokietijos miestus.

Pasipylė skambučiai

Radijo transliacijos taip pat vyko pagal numatytą programą, nes niekas netikėjo pranešimais apie prasidėjusį karą.

Radijo istorijos specialistas, profesorius Aleksandras Šerelis prisimena garsaus sovietų diktoriaus Jurijaus Levitano pasakojimą apie absurdišką padėtį, kuri susidarė 1941 m. birželio 22 d. rytą.

"Į Radijo komitetą skambindavo korespondentai iš Kijevo, Minsko, Baltijos šalių ir šaukdavo: "Karas prasidėjo!" O Maskvoje jiems vis atsakydavo: "Negali būti jokio karo." "Bet mus vokiečiai bombarduoja! Štai, paklausykite – sprogimai girdėti telefono ragelyje!" "Nepanikuokite, tai provokacija." Po kurio laiko prie Radijo komiteto pastato sustojo Kremliaus feldjėgerio automobilis. Jis nešėsi didžiulį voką su gausybe antspaudų. Vietos vadovybė atplėšė voką, o jame buvo tik mažas popierėlis. Jame esančią informaciją, kuri tilpo į dvi eilutes, reikėjo perskaityti eteryje: "12 val. bus transliuojamas svarbus vyriausybės pranešimas."

Dalis maskviečių džiūgavo

Tik vidurdienį, užsienio reikalų liaudies komisarui Viačeslavui Molotovui perskaičius pranešimą per radiją, likusi Sovietų Sąjunga sužinojo apie prasidėjusį karą su Vokietija. Tuomet dar mažai kas galėjo numanyti, kokių jis turės padarinių.

"Kai kurie, o tokių buvo nemažai, ne tik berniukai, bet ir suaugusieji, netgi džiūgavo, – dalijosi prisiminimais Maskvos senbuvis Stepanas Mochotka. – Girdi, pagaliau galėsim išdaužyti snukius Hitleriui ir jo generolams! Dabar mūsų neįveikiama Raudonoji armija parodys savo jėgą ir išlaisvins vokiečių proletariatą iš nacistų priespaudos!"

Tarp žmonių, susirinkusių prie gatvių garsiakalbių, kilo ginčų: vieni buvo už, kiti prieš. Tačiau daugelį išgirsta informacija sukrėtė. Žmonės spėliojo, kodėl į tautą kreipėsi V.Molotovas, o ne pats Josifas Stalinas.

Tautos vadas, kurį 4 val. užmiesčio rezidencijoje pažadino Generalinio štabo vado Georgijaus Žukovo skambutis, pats nenorėjo tikėti, kad Adolfas Hitleris drįso jį užpulti. Per skubiai sušauktą Politinio biuro pasitarimą jis vis svarstė: "Ar tai nebus vokiečių generolų provokacija? Galbūt A.Hitleris pats apie tai nieko nežino?"

Karas ir taika

Ramus gyvenimas ne iš karto užleido vietą karui. Maskva, nors buvo sukrėsta žinios, kad įsiveržė naciai, kurį laiką iš inercijos gyveno įprastą gyvenimą.

Sekmadienio vakarą, kaip įprastai, duris atvėrė sostinės teatrai. Vachtangovo teatre vyko plačiai išreklamuota spektaklio "Maskaradas" premjera, Meno akademijos teatras rodė "Aną Kareniną", o Operetės teatras – "Dvyliktąją naktį".

Kaip susimaišė karas ir taika, puikiai iliustruoja paskesnių dienų laikraščiai. "Moskovskij Komsomolec" birželio 24 d. spausdino vyriausybės potvarkius "Dėl karo padėties", "Dėl mobilizacijos", "Dėl oro gynybos". Valdžia liepė užtamsinti visus Maskvos pastatus, išjungti šviesos reklamas ir kiemų apšvietimą, paruošti slėptuves. Ir čia pat išspausdintas pranešimas: "Maskvos miesto liaudies švietimo skyrius skelbia, kad vyksta priėmimas į dvejų metų muzikos ir pedagogikos kursus, kuriuose ruošiami dainavimo ir muzikos mokytojai pradinėms ir nepilnoms Maskvos mokykloms."

Karo meto įstatymai

Liepos 4 d. buvo išspausdintas SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsakymas "Dėl karo laikotarpiui nustatomo laikino priedo prie gyventojų pajamų mokesčio". Iš šio pranešimo gyventojai sužinojo, kad turės pakratyti kišenes norėdami įveikti priešą. Minėtas mokestis buvo padidintas nuo pusantro iki dviejų kartų.

Po keturių dienų laikraščiuose pasirodė dar vienas svarbus įsakymas: "Dėl atsakomybės už per karą skleidžiamus melagingus gandus, kurie kursto visuomenės nerimą". Panikos kurstytojams grėsė nuo dvejų iki penkerių metų kalėjimo bausmė lageriuose.

Artėjant vasaros pabaigai, pramogų naujienų vis mažėjo. Maskva pamažu suprato, kad jai irgi nepavyks išvengti sunkių karo išbandymų.

Žvakių jūra

Nuo Didžiojo tėvynės karo pradžios sukakus 69 metams, Rusija antradienį minėjo Atminties ir gedulo dieną. Įvairiuose šalies miestuose žmonės, nešini gėlėmis ir žvakėmis, plūdo prie kareivių kapų ir paminklų. Belgorode, prie "Kursko mūšio" muziejaus, uždegta 1418 žvakių – tiek dienų truko Didysis tėvynės karas.

Lygiai 4 val. ryto tūkstančiai žvakių sužibo Baltarusijos Bresto memorialiniame komplekse. Būtent šios tvirtovės kariai 1944 m. birželio 22-ąją patyrė pirmą vokiečių smūgį. Pagal A.Hitlerio planą garnizonas turėjo kristi jau vidurdienį, bet jis laikėsi visą mėnesį.