„Kiribatis šiandien mus oficialiai informavo, kad nutraukia diplomatinius ryšius su mūsų šalimi“, – žurnalistams per skubiai surengtą spaudos konferenciją sakė Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu (Džozefas Vu).

„Taip pat šiandien skelbiame, kad nutraukiame ryšius su Kiribačiu“, – pridūrė jis.

Sprendimą atšaukti diplomatinį pripažinimą, priimtą likus kelioms savaitėms iki 70-ųjų Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo metinių, J. Wu pavadino „keliančiu didelį apgailestavimą“.

Pasak ministro, visas dvišalis bendradarbiavimas ir pagalbos projektai bus nedelsiant nutraukti. Taivano diplomatai bus atšaukti iš Kiribačio, o iš šios salos pasiuntinių bus tikimasi to paties.

J. Wu teigimu, Pekinas „suviliojo Kiribatį pakeisti savo diplomatinius ryšius“ pažadais apie investicijas ir pagalbą.

„Kiribačio prezidentas Taneti Mamau (Tanetis Mamau) ir tam tikri žmonės jo partijoje turi fantazijų apie Kiniją“, – pridūrė Taivano užsienio reikalų ministras.

Kiribatis tapo antra šalimi šią savaitę, atšaukusia Taivano diplomatinį pripažinimą.

Taivano užsienio reikalų ministerija sakė, kad Saliamono Salos pirmadienį pritarė rezoliucijai, kuria Kinijos vyriausybe pripažįstama Pekino vyriausybė.

Manau, čia svarbus laiko faktorius.

Taivanas nuo pagrindinės Kinijos teritorijos dalies atsiskyrė per pilietinį karą 1949 metais ir įkūrė savo vyriausybę, Pekine tuo tarpu laimėjus komunistams.

Dauguma šalių mūsų dienomis pripažįsta Pekiną, o Kinija po Tsai Ing-wen (Cai Ingven) atėjimo į valdžią 2016-aisiais didino diplomatinį bei ekonominį spaudimą, kad patrauktų savo pusėn likusias šalis.

Kiribačiui nutraukus diplomatinius ryšius, Taivaną pripažįsta vos 15 vyriausybių, daugiausia – neturtingos Lotynų Amerikos ir Ramiojo vandenyno regiono šalys. Vienintelė Europos valstybė, pripažįstanti Taivaną, yra Vatikanas.

Kinija, kuri laiko Taivaną savo teritorijos dalimi, nori susigrąžinti salą į savo glėbį pagal principą „viena šalis, dvi sistemos“. Pagal šį principą yra valdomas Honkongas, kur pastaraisiais mėnesiais vyksta dideli protestai prieš Pekino bandymus varžyti pusiau autonominio miesto laisves.

Artėjantys rinkimai

Taivane sausį vyks prezidento rinkimai, kuriuose antros kadencijos sieks Tsai Ing-wen, o kampanijoje dominuoja santykių su Kinija klausimas.

Šiuos rinkimus Tsai Ing-wen yra pavadinusi „kova už laisvę ir demokratiją“, o pati prisistato kaip politikė, galinti apginti Taivaną nuo vis atkaklesnio Pekino.

Pagrindinis jos varžovas Han Kuo-yu (Han Kuoju) iš opozicinės Kuomintango (Gomindano) partijos (KMT), pasisako už santykių su Pekinu perkrovimą.

„Manau, čia svarbus laiko faktorius“, – naujienų agentūrai AFP sakė tarptautinių santykių profesorius Alexander'as Huangas (Aleksandras Huangas) iš Taibėjaus Tamkango universiteto.

Pasak jo, artėjančios Kinijos įkūrimo 70-osios metinės ir Taivano lyderio rinkimai spaudžia Pekiną siekti, kad Taibėjaus diplomatinį pripažinimą atšauktų daugiau Ramiojo vandenyno salų.

„Taivaniečiams vertėtų tikrai gerai pagalvoti apie santykius su Kinija. Ar norime tęsti šį priešiškumą su Kinija, ar mums reikia prisitaikyti?“ – svarstė profesorius, turėdamas galvoje artėjančius rinkimus.

Tačiau Taibėjuje gyvenantis Notingamo universiteto ekspertas J Michaelas Cole'as (Džei Maiklas Koulas) sako, kad Taivanas iš esmės numojo ranka į diplomatinių sąjungininkų praradimą pastaraisiais metais, žinodamas, kad negali varžytis su savo kaimynės milžinės ekonominiais interesais grįsta diplomatija.

„Laukta psichologinė įtaka Taivano žmonėms mažėja su kiekvienu pagrobtu sąjungininku, ir, kaip supranta taivaniečiai, galiausiai Taivano išlikimui iš tikrųjų svarbios didelės, demokratinės ir įtakingos valstybės – tokios kaip JAV, Japonija, Vokietija – ir kelios vidutinės jėgos“, – kalbėjo ekspertas.

„Taivanas padarė nemažos pažangos gilindamas ryšius su jomis, o tai, mano nuomone, reiškia daugiau nei mažų, investicijų ir pagalbos reikalaujančių valstybių praradimo kaip oficialių diplomatinių sąjungininkių atsvėrimas“, – pridūrė jis.