Baltijos regiono saugumas, padėtis Ukrainoje, agresyvėjanti Rusijos politika, rugsėjį vyksiantis NATO viršūnių susitikimas – šios temos vyravo Taline vykusiame Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų susitikime. Tokie keturšaliai neoficialūs susitikimai vyksta jau 20 metų.

„Susitikimai pradėti gerokai anksčiau negu čia sėdintieji tapo užsienio reikalų ministrais, kai negalėjome net svajoti, kad Latvija rengsis pirmininkauti Europos Sąjungoje, o Lietuva įsivesti eurą, – sako Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris. – Kartoju tai, ką jau sakiau: Vokietija labai supranta Baltijos šalių nerimą dėl įvykių raidos Ukrainoje, ne tik Europos Sąjunga, bet ir NATO jas palaiko ne tik žodžiais, bet ir darbais“.

„Labai svarbu, kad aptarėme, ko Baltijos šalys tikisi iš rugsėjį vyksiančio NATO viršūnių susitikimo. Simboliška, bet mūsų susitikimas vyksta tą dieną, kai lygiai prieš 74 metus sovietų tankai įvažiavo į Latviją, prasidėjo sovietinė okupacija. Ši istorinė paralelė gali būti atsakas skeptikams dėl NATO įsipareigojimo taikyti penktąjį – kolektyvinės gynybos – NATO chartijos punktą“, – sakė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgars Rinkevics.

„Daug dėmesio skyrėme Ukrainai, nes nematome, kad padėtis gerėtų, ypač Donecko ir Luhansko regionuose, ginkluotos grupuotės toliau traukia per pasienį su sunkiaisiais ginklais, net tankais, raketų leidimo sistemomis, – po susitikimo sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. – Rusija, nors žada, bet neužtikrina sienos saugumo, todėl turime koordinuoti savo pareiškimus, savo priemones, kad padarytume viską, ką turime padaryti, kad tokia padėtis nebūtų eskaluojama. O dėl mūsų vidinių dalykų, tai Lietuva pasirengusi pasidalyti su Latvija pirmininkavimo ES patirtimi“.