Pastarąją savaitę Rusija ir Ukraina kaltino viena kitą dėl išpuolių, tačiau šiuo metu neįmanoma įrodyti, kas už jų stovi, sakė R. Grossi.

Didžiausią Europoje atominę elektrinę Zaporižioje Rusijos pajėgos okupavo netrukus po invazijos į Ukrainą pradžios 2022-ųjų vasarį.

Nuo tada objektas buvo uždarytas, tęsiantis dažniems apšaudymams.

Nuo balandžio 7 dienos elektrinė patyrė keletą dronų atakų – tai buvo pirmieji tiesioginiai išpuoliai prieš elektrinę nuo 2022-ųjų lapkričio.

„Šios neapgalvotos atakos turi būti nedelsiant nutrauktos“, – Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje pareiškė R. Grossi.

„Nors, laimei, šį kartą jos nesukėlė radiologinio incidento, jos labai padidina riziką Zaporižios atominėje elektrinėje, kur branduolinė sauga ir taip yra pažeista“, – aiškino R. Grossi, kurio vadovaujama agentūra yra dislokavusi savo darbuotojus šiame objekte.

Pasak jo, šis išpuolis yra „labai pavojingas precedentas“, nes nukentėjo reaktoriaus gaubto konstrukcija.

Į žurnalistų klausimą, kas kaltas dėl išpuolių, TATENA vadovas atsakė, kad „to nustatyti tiesiog neįmanoma“.

Atakos buvo vykdomos dronais, t. y. prietaisais, kurių „trajektorija yra įvairi. Jis skrieja, skrieja ratu“.

O dronų „galima įsigyti beveik bet kur“, teigė R. Grossi.

Anksčiau jis sakė, kad „dvejus metus trukęs karas smarkiai paveikė branduolinę saugą Zaporižios atominėje elektrinėje“, kur „buvo pažeisti visi septyni TATENA branduolinės saugos ir saugumo ramsčiai“.

„Negalime sėdėti nuošalyje ir žiūrėti, kaip paskutinis svoris pakreipia subtiliai subalansuotas svarstykles“, – perspėjo jis.

„Pavojingai artėjame prie branduolinės avarijos. Negalime leisti, kad dėl to, kas nutiks rytoj, spręstų metami lošimo kauliukai, – sakė R. Grossi.

Anot jo, didelės avarijos pavojus yra realus, net jei reaktoriai yra išjungti.