Dėl karo Artimuosiuose Rytuose sparčiai kylančios kainos privers daugelį šalių ir pramonės šakų riboti naftos naudojimą, o „paklausos sumažėjimas plis, nes trūkumas ir aukštos kainos išliks“, savo mėnesinėje ataskaitoje perspėjo agentūra.
Ataskaitoje pažymima, kad prognozės yra paremtos „baziniu scenarijumi“, pagal kurį gegužę bus atnaujintas naftos gabenimas per Hormuzo sąsiaurį, kurį Teheranas faktiškai uždarė, kai vasario 28 d. JAV ir Izraelis pradėjo bombarduoti Iraną.
Tai lemtų 1,5 mln. barelių per dieną paklausos sumažėjimą antrąjį ketvirtį – „didžiausią nuo tada, kai COVID-19 smarkiai sumažino degalų suvartojimą“, teigė IEA. Prognozuojama, kad bendra paklausa kovo mėnesį sumažėjo 800 000 barelių per dieną, o balandį turėtų sumažėti 2,3 mln. barelių per dieną.
Tačiau, jei Hormuzo sąsiauris liks uždarytas, „ilgai užsitęsusi situacija“ galėtų lemti dar didesnį naftos paklausos kritimą, perspėjo TEA. „Tokiu atveju energetikos rinkos ir ekonomikos visame pasaulyje turi pasirengti dideliems sutrikimams artimiausiais mėnesiais“, – įspėjo agentūra.
Ji taip pat pažymėjo, kad pagrindinė naudos gavėja dėl sutrikimų Artimuosiuose Rytuose iki šiol buvo Rusija, kuri kovo mėnesį beveik padvigubino pajamas iš naftos eksporto, kai Jungtinės Valstijos sušvelnino sankcijas rusiškai naftai siekdamos kompensuoti sparčiai kylančias energijos kainas.
TEA teigimu, praėjusį mėnesį Rusija uždirbo 19 mlrd. JAV dolerių, nes žalios naftos ir naftos produktų eksportas išaugo iki 7,1 mln. barelių per dieną, palyginti su vos 320 000 barelių per dieną vasario mėnesį.
Naujausi komentarai