Europos Sąjungos (ES) teisingumo komisarė Viviane Reding (Vivjan Reding) pareiškė, kad iki 2020 metų Bendrija turėtų įkurti savo žvalgybos tarnybą, rašo Briuselio nepriklausomas naujienų portalas „EUobserver“.

Pirmadienį duodama interviu Graikijos dienraščiui „Naftemporiki“ apie JAV šnipinėjimo skandalą, V.Reding sakė: „Mums reikia sustiprinti Europą šioje srityje, kad galėtume išlyginti žaidimo jėgų pusiausvyrą su mūsų partneriais JAV.“

Komisarė pridūrė: „Dėl to norėčiau išnaudoti šią progą deryboms dėl susitarimo stiprinti ES šalių slaptųjų tarnybų bendradarbiavimą – kad galėtume kalbėtis stipresniu bendru balsu su Jungtinėmis Valstijomis. NSA (JAV Nacionalinio saugumo agentūrai) reikalinga atsvara. Dėl to mano pasiūlymas ilgajam laikotarpiui būtų įkurti Europos žvalgybos tarnybą iki 2020 metų.“

Buvusio NSA kontraktininko Edwardo Snowdeno (Edvardo Snoudeno) nutekinti dokumentai rodo, kad ta agentūra šnipinėjo milijonus europiečių elektroninių laiškų ir pokalbių telefonu.

NSA taip pat tikriausiai šnipinėjo 35 pasaulio lyderius, įskaitant Vokietijos kanclerę Angelą Merkel.

ES žvalgybos tarnybos bendradarbiaudavo ir anksčiau – tam tikru mastu.

Jos dalijasi įslaptinta informacija apie konfliktus ir terorizmo grėsmes per ES diplomatinės tarnybos padalinį „IntCen“.

Kovos su terorizmu specialistai taip pat palaiko ryšius per darbo grupę CP931 prie ES Tarybos.

Be to, aplenkdami Bendrijos struktūras, Europos žvalgybos vadovai susitinka vadinamajame Berno klube ir jo padalinyje – Kovos su terorizmu grupėje.

ES renkant žvalgybos informaciją, „IntCen“ siunčia savo darbuotojus į Bendrijai nepriklausomas šalis, tačiau tik gavus tų šalių vyriausybių leidimą.

ES išorinės diplomatijos tarnyba gauna informacijos iš savo 13 civilių ir karinių krizių misijų, tokių kaip Teisinės valstybės misija Kosove (Eulex) ir ES mokymo misija Malyje (EUTM).

Ji turi apie 40 regioninio saugumo pareigūnų, kurie teikia ataskaitas iš ES ambasadų didesnės rizikos šalyse, tokiose kaip Libanas arba Libija. Be to, ji samdo ES šalių ekspertus kaip karinius atašė kai kuriose delegacijose.

Tačiau nei viena iš šių struktūrų neprilygsta agresyviai veikiančioms nacionalinėms žvalgybos tarnyboms, tokioms kaip Jungtinės Karalystės MI6 arba Prancūzijos DGSE.

Vienas ES pareigūnas sakė „EUobserver“, kad duodama interviu „Naftemporiki“ V.Reding kalėjo ekspromtu ir iki šiol nebuvo pateikusi tokio sumanymo kitiems komisarams.

Pareigūnas pažymėjo, kad norint įkurti Europos žvalgybos tarnybą, reikėtų pakeisti ES sutartį, ir kad V.Reding pasiūlymas, jeigu jis būtų priimtas, turėtų būti svarstomas po Europos Parlamento rinkimų, kurie vyks ateinančiais metais.

Toks sumanymas jau buvo iškeltas 2004 metais, kai Austrija ir Belgija pasiūlė įkurti bendrą ES žvalgybos tarnybą, reaguojant į traukinių sprogdinimus Madride, per kuriuos žuvo beveik 200 žmonių.

Tačiau šį pasiūlymą Prancūzija, Vokietija ir Didžioji Britanija nuleido negirdomis.

Kita vertus, Austrija vis dar palaiko tokią idėją.

Jos kovos su terorizmu vadovas Peteris Gridlingas (Pėteris Gridlingas) sakė per vieną Europos Parlamento posėdį 2011 metais: „Laikas sau užduoti klausimą: ar realu pradėti galvoti apie būsimąją ES žvalgybos tarnybą? Manau, jog tai realu.“

Tačiau kol kas nebuvo jokių ženklų, kad didžiosios ES valstybės būtų pakeitusios poziciją, kurios laikėsi prieš dešimtmetį.