Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nurodė, kad tai nereikš „tiesioginės diskriminacijos“, jei įmonėje galios vidaus taisyklė, draudžianti nešioti „bet kokius politinius, filosofinius ar religinius simbolius“.

Religinių, ypač islamiškų simbolių, tokių, kaip skarelė, nešiojimas tapo itin opia tema Europoje sustiprėjus populistinėms nuotaikoms. Kai kurios šalys, tarp jų Austrija, svarsto galimybę apskritai uždrausti viešose vietose pasirodyti su visą veidą dengiančiu šydu.

ES Teisingumo Teismas antradienį paskelbė nutartį byloje, susijusioje su įvykiais, kurie prasidėjo 2003 metais, kai musulmonė Samira Achbita (Samira Ačbita) Belgijoje įsidarbino registratore saugos sprendimus teikiančioje bendrovėje G4S.

Tuo laikotarpiu šioje bendrovėje galiojo „nerašyta taisyklė“, kad darbuotojai negali darbo vietoje būti su kokiais nors politiniais, religiniais ar filosofiniais simboliais, nurodė Teismas.

2006-aisiais S.Achbita informavo bendrovę, kad ji nori darbe ryšėti musulmonišką skarą. Jai buvo pasakyta, kad ji to negalės daryti.

Netrukus bendrovė įvedė oficialų draudimą nešioti tokius simbolius darbe. S.Achbita buvo atleista ir kreipėsi į Teismą dėl diskriminacijos.

ES Teisingumo Teismas pažymėjo, kad Bendrijos įstatymai draudžia diskriminaciją religiniu pagrindu, tačiau G4S veiksmai rėmėsi vienodu visų bendrovės darbuotojų traktavimu, o tai reiškia, kad draudimas netaikytas kokio nors vieno konkretaus asmens atžvilgiu.

„Tokiu būdu ta taisyklė vienodai taikoma visiems įmonės darbuotojams, konkrečiai, iš jų visų – visuotinai ir be jokios diferenciacijos – reikalaujant rengtis neutraliai“, – nurodė Teismas.

„Todėl tokia vidaus taisyklė neįveda skirtingo (darbuotojų) traktavimo, tiesiogiai paremto religija ar tikėjimu“, – konstatavo Teismas.