Rusiški naftos produktai

Lietuvoje bankrutuojant naftos produktų didmeninės prekybos bendrovei „Mogita“, tarp jos kreditorių atsidūrė ir Rusijos naftos milžinė „Rosneft“. Iš jos, taip pat ir per Klaipėdos uostą, į Lietuvą būdavo atgabenami rusiški naftos produktai.

„Rosneft“ jau kurį laiką buvo siejama su Rusijos prezidento institucijos ir šios šalies Vyriausybės interesais. Tačiau ji per įvairius Lietuvos teismus sugebėjo įrodinėti savo teisę į beveik 190 tūkst. eurų reikalavimą bendrovės „Mogita“ bankroto byloje.

Toks reikalavimas, statant ją netgi į pirmąją eilę, buvo tvirtinamas 2022 m. liepą Kauno apygardos teisme

Sprendimai lyg ir logiški – buvo skola ir ji pripažinta, nors Lietuvoje požiūris į Rusijos valdžios intereso kompanijas bent pastaraisiais metais būdavo nepalankus.

Taip „Rosneft“, įtraukta į ES sankcionuotų įmonių sąrašą, Lietuvoje pateko už mūsų šalies juridinės sistemos galiojimo ribos.

Parama prieš Ukrainą

Situacija iš esmės pasikeitė, kai byla nuėjo iki Lietuvos apeliacinio teismo. Čia ir iškilo klausimas, ar koks nors Rusijos naftos milžinės „Rosneft“ interesas iš viso turi būti svarstomas Lietuvos teismuose.

Esmė ta, kad ėmė aiškėti, jog dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą „Rosneft“ yra įtraukta į Europos Sąjungos įmonių, kurioms taikomos sankcijos, sąrašą. „Rosneft“ ir jos vadovai į sankcijų sąrašą įtraukti dėl aktyvios paramos ir ekonominio indėlio Rusijos vykdomam agresijos karui prieš Ukrainą.

Pradžioje Lietuvos teismuose manyta, kad ekonominis interesas atgauti skolas ir sankcijos tarsi ir nėra tarp savęs susiję. Tačiau ES taikomų sankcijų reglamentas aiškiai apibrėžia, kad netenkinami jokie tiesioginiai ar netiesioginiai reikalavimai, įskaitant dėl žalos atlyginimo ar kitokių reikalavimų.

Taip „Rosneft“, įtraukta į ES sankcionuotų įmonių sąrašą, Lietuvoje pateko už mūsų šalies juridinės sistemos galiojimo ribos.

Sankcijos parodė galią

Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad Rusijos naftos milžinės „Rosneft“ byla iš esmės negalima nagrinėti Lietuvos apeliacinės instancijos teisme, o tai reiškia, kad ir visoje Lietuvos teisinėje sistemoje.

Formaliai byla grąžinta atgal į žemesnės instancijos teismą, kad būtų priimtas sprendimas įvertinus ir „Rosneft“ taikomas ES sankcijas.

Tai bene pirmas atvejis Lietuvos teisinėje sistemoje, kai aiškią skolą turėjusi užsienio kompanija Lietuvos juridinio asmens bankroto proceso metu skolos gali neatgauti dėl taikomų sankcijų.

„Rosneft“ kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, tačiau šis 2023 m. birželio 22 d. nutartimi atsisakė priimti bylą. Įprasta, kad taip yra daroma tuo atveju, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neįžvelgia jokio galimo juridinio pažeidimo byloje.

Aiškėja, kad ES sankcijos yra ne šiaip sau koks nors noras parodyti ES poziciją Rusijai, kad ji yra neteisi su kariuomene įsiveržusi į kitos šalies teritoriją. Sankcijos, kaip šiuo atveju „Rosneft“ atveju, Rusijos verslui turi ir skaudžių ekonominių pasekmių, kai teisiškai apribojama teisė ginti savo lyg ir teisėtus finansinius interesus kitų šalių teismuose.