Tūkstančiai tremtyje gyvenančių tibetiečių visame pasaulyje sekmadienį balsavo, rinkdami politinį lyderį, kuris palaikytų jų kovą už didesnę Tibeto laisvę Kinijoje ir vadovautų egzilinei vyriausybei.

Dabartinis vyriausybės tremtyje ministras pirmininkas Lobsangas Sangay (Lobsangas Sangė), siekiantis būti perrinktas, laikomas pranašesniu už keturis kitus kandidatus.

Vis dėlto kandidatas ir buvęs politinis kalinys Lukaras Jamas Atsokas (Lukaras Džamas Acokas) grasina sukelti bangas, pasisakydamas už visišką Tibeto nepriklausomybę nuo Kinijos – kitaip negu vyriausybė tremtyje, kurią tenkintų didesnė regiono autonomija Kinijos sudėtyje.

„Manau, visiems tibetiečiams patinka laisvės idėja, (vadinama) Rangzen, bet kai kurie taip pat bijo šios idėjos arba žmogaus, kuris jai atstovauja“, – L.J.Atsokas sakė naujienų agentūrai AFP, atidavęs savo balsą Indijos šiauriniame kalnų mieste Dharamšaloje.

Sekmadienį vykusiame rinkimų pirmajame rate turėjo teisę dalyvauti 87 tūkst. tibetiečių, gyvenančių tremtyje nuo Australijos iki Jungtinių Valstijų. Jie renka premjerą ir naują egzilinį parlamentą, turintį 44 deputatus.

Vienuoliai, vienuolės ir šeimos laukė ilgose eilėse prie balsaviečių pagrindinėje Dharamšalos šventykloje, kuri taip pat yra vyriausybės tremtyje būstinė.

85 metų Zompa sakė vėl balsuosianti už L.Sangay. Tačiau studentas Pho Nya (Pho Nia) pareiškė, kad jaunajai kartai labiau patinka L.J.Atsokas, kuris pabėgo iš Tibeto, kai Kinija jį 1997 metais paleido iš kalėjimo, kur jis buvo pasiųstas už politinį aktyvizmą.

„Jis yra išsilavinęs žmogus, kentėjęs kinų rankose ir tai ištvėręs“, – sakė 23 metų jaunuolis.

Rinkimų komisijos pareigūnas Tenzinas Choephelis (Tendzinas Čiopelis) sakė AFP, kad rinkėjų aktyvumas Dharamšaloje buvo didelis, o vyriausybės tremtyje tinklalapyje nurodoma, kad tibetiečiai „gausiai ėjo balsuoti“ visame pasaulyje.

Galutinis balsavimo ratas vyks ateinančių metų kovą, kai bus paskelbtas naujasis premjeras ir parlamento sudėtis.

Šie rinkimai yra tik antrieji po to, kai Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama atsisakė egzilinės vyriausybės politinio vadovo pareigų, perdavęs valdžią išrinktam lyderiui L.Sangay, kad jis tęstų šią kovą jam mirus.

80 metų Dalai Lama tebėra tibetiečių budistų dvasinis vadovas ir svarbus veikėjas kovoje dėl didesnės tibetiečių autonomijos Kinijoje.

Tačiau Nobelio taikos premijos laureatas praeitą mėnesį sukėlė susirūpinimą daugeliui savo šalininkų, kai nutraukė vizitą Jungtinėse Valstijose dėl pablogėjusios sveikatos.

Dalai Lama pabėgo į Indiją 1959 metais po nesėkmingo tibetiečių sukilimo prieš Kinijos valdymą.

Daugelio nuomone, Kinija laukia Dalai Lamos mirties, tikėdamasi, kad judėjimas už tibetiečių teises išsisems, netekęs savo charizmatiško ir pasaulyje garsaus lyderio.

Dalai Lama, kuris yra uolus pacifistas, sako pripažįstantis Kinijos valdžią Tibete ir tesiekiantis didesnių teisių bei autonomijos tibetiečiams.

Tuo tarpu Pekinas tvirtina, kad šis veikėjas yra pavojingas „separatistas“, o kai kurie jaunesni tibetiečių aktyvistai tremtyje pasisako už karingesnę taktiką.