Sausį grįžęs į Baltuosius rūmus D. Trumpas pasirašę virtinę ginčytinų vykdomųjų įsakų.

D. Trumpas siekia mažinti viešąsias išlaidas ir ypač naikinti federalines agentūras. Tokie jo įsakai sukėlė daugybę teisinių iššūkių.

Vasario 7-ąją Baltieji rūmai atleido Specialiojo patarėjo biuro vadovą Hamptoną Dellingerį (Hamptoną Delindžerį), tačiau šis apskundė šį sprendimą ir apygardos teismas nurodė jį grąžinti į darbą.

Šeštadienį JAV apeliacinis teismas atmetė D. Trumpo administracijos prašymą panaikinti sprendimą.

Sekmadienį Aukščiausiajam Teismui pateiktame skubos tvarka pateiktame apeliaciniame skunde teigiama, kad tai yra „beprecedentis pasikėsinimas į valdžių atskyrimą, dėl kurio būtina nedelsiant imtis priemonių“.

Aukščiausiasis Teismas, kuriame šiuo metu yra trys D. Trumpo paskirti teisėjai, gali suvaidinti svarbų vaidmenį, kai kurių ekspertų nuomone, gresiančioje konstitucinėje krizėje, prezidentui bandant savo vykdomosios valdžios ribas, o teismų sistemai priešinantis.

Praėjusį mėnesį antrąją kadenciją pradėjęs D. Trumpas ėmėsi kampanijos, kuriai vadovauja vienas pagrindinių jo rėmėjų Elonas Muskas (Ilonas Maskas), siekdamas sumažinti JAV valdžios institucijų skaičių arba jas išformuoti.

D. Trumpo kreipimesi į Aukščiausiąjį Teismą priduriama, kad „iki šiol, kiek mums žinoma, nė vienas teismas Amerikos istorijoje nėra priėmęs įsakymo, kuriuo priverstų prezidentą palikti agentūros vadovą, kuriam, prezidento nuomone, neturėtų būti patikėti vykdomieji įgaliojimai, ir neleistų prezidentui remtis jo pageidaujamu įpėdiniu“.

Jame įspėjama, kad Niujorko teismo įsikišimas „iliustruoja platesnę, kelias savaites besitęsiančią tendenciją“, ir pridūrė, kad Aukščiausiasis Teismas neturėtų „leisti teisminei valdžiai valdyti laikinai sustabdžius veiklą ir išstumti Konstitucijoje įtvirtintą politinę atskaitomybę“.

D. Trumpo vykdomieji įsakai vis labiau susiduria su teismų pasipriešinimu – prieš administraciją iškelta apie 40 bylų, kuriose pateikta keliolika teismo nutarčių.

Tarp tokių ginčijamų įsakų – bandymas įšaldyti 3 trln. dolerių (2,86 trln. eurų) federalinių dotacijų ir paskolų, vyriausybės darbuotojų atsistatydinimo atidėjimo programa ir planas perkelti translytes moteris kalines į vyrų kalėjimus.

Jis taip pat susirėmė su teisėjais dėl savo bandymų panaikinti prigimtinę teisę į pilietybę, Venesuelos migrantų siuntimo į Gvantanamo įlanką, Nacionalinių sveikatos institutų finansavimo mažinimo ir JAV Tarptautinės plėtros agentūros (USAID) darbuotojų išleidimo atostogų.