D. Trumpas per JAV rinkimų kampaniją pažadėjo sustabdyti plataus masto karą per vieną dieną nuo atėjimo į valdžią, tačiau jo diplomatinės pastangos iki šiol nedavė didesnio rezultato.

Praėjusią savaitę Rusijos ir Ukrainos delegacijos pirmą kartą per beveik trejus metus Stambule surengė tiesiogines derybas, tačiau jos baigėsi be įsipareigojimo nutraukti ugnį.

Abi šalys apsikeitė įžeidimais, o Ukraina apkaltino Maskvą, kad ši atsiuntė „butaforinę“ žemo rango pareigūnų delegaciją.

Po šių derybų D. Trumpas paskelbė, kad kalbėsis telefonu su Rusijos prezidentu, siekdamas nutraukti kraujo liejimą Ukrainoje.

D. Trumpas taip pat sakė, kad kalbėsis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir NATO pareigūnais, ir išreiškė viltį, kad „ugnis bus nutraukta ir šis labai žiaurus karas (...) baigsis“.

Nuo sausio, kai pradėjo eiti pareigas, D. Trumpas ne kartą pabrėžė, kad nori, jog karas baigtųsi, ir neseniai parėmė raginimus besąlygiškai nutraukti ugnį 30 dienų.

Iki šiol jis daugiausia dėmesio skyrė spaudimui Ukrainai ir susilaikė nuo kritikos V. Putinui.

Tiek Maskva, tiek Vašingtonas anksčiau pabrėžė, kad būtina surengti V. Putino ir D. Trumpo susitikimą dėl karo.

JAV prezidentas taip pat teigė, kad „nieko neįvyks“ sprendžiant konfliktą, kol jis nesusitiks su V. Putinu akis į akį.

Ukrainos sąjungininkės Vakaruose apkaltino V. Putiną sąmoningai ignoruojant raginimus nutraukti ugnį ir ragina Rusijai taikyti naujas sankcijas.

Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Vokietijos vadovai sekmadienį surengė pokalbį telefonu su D. Trumpu.

„Laukdami rytoj vyksiančio prezidento D. Trumpo pokalbio su prezidentu V. Putinu, lyderiai aptarė būtinybę besąlygiškai nutraukti ugnį ir tai, kad prezidentas V. Putinas rimtai imtųsi taikos derybų“, – sakė Britanijos ministro pirmininko Keiro Starmerio (Kiro Starmerio) atstovas spaudai.

„Jie taip pat aptarė sankcijų taikymą, jei Rusija rimtai neįsitrauktų į ugnies nutraukimą ir taikos derybas“, – sakė jis.