Tiesiogiai abu lyderiai iki šiol nekomunikuoja ir savo „stovėseną“ rodo socialiniuose tinkluose, retuose interviu ir oficialiuose pranešimuose spaudai. Anot komunikacijos ir propagandos eksperto Viktoro Denisenkos, V. Putino nedžiugina D. Trumpo žinutės – ilgus metus mėgavęsis „nenuspėjamo chuligano“ statusu tarptautinėse derybose, V. Putinas susidūrė su Vakarų lyderiu, kuris nė kiek ne blogiau moka žaisti žaidimą be taisyklių.
– Dvi svarbiausios D. Trumpo žinutės Rusijai dėl Ukrainos buvo sudarytos iš dviejų dalių – liaupsių ir įspėjimo, kas nutiks, jei Kremlius nepaklausys. Ši forma parinkta specialiai Rusijai, ar D. Trumpas visų atžvilgiu naudoja vieną ir tą patį šabloną?
– Rusija ir karas Ukrainoje yra didelė tema D. Trumpo komunikacijoje, tačiau tik viena iš daugybės temų. Karo tema išnaudota ir D. Trumpo rinkimų kampanijos metu, kai jis svaidėsi garsiais pareiškimais apie tai, kad karas apskritai nebūtų prasidėjęs, jei jis būtų buvęs prezidentu ir pažadais užbaigti karą per 24 valandas, jei jį išrinks. Tokie pareiškimai yra labai „trumpiški“, stilistiškai labai panašūs į didžiąją dalį jo kalbų. Tai kalbėjimas iš jėgos pozicijų.
Galima pastebėti, kad jau ne vieną kartą, kalbėdamas apie V. Putiną, JAV prezidentas reiškė tam tikrą simpatiją. Tai rodo, kad D. Trumpas simpatizuoja „stiprios rankos“ įvaizdžio turėtojams, o ir pats kuria panašų savo įvaizdį. Beje, V. Putinas nieko panašaus apie D. Trumpą nėra sakęs.
Taigi, vertinant pastarąsias D. Trumpo žinutes, galime matyti standartinę jo poziciją: „kaip panorėsiu – taip ir bus“. Šiuo požiūriu jis yra nuoseklus. Be to, D. Trumpas supranta, kad kalbas privalo lydėti darbai. Jis jau kelia realistiškesnius tikslus, sakydamas, kad karą įmanoma baigti per 100 dienų ir tuo pačiu metu nuosekliai laikosi tikslo esmės – užbaigti karą.
Joe Bideno prezidentavimo metu V. Putinas mėgavosi tuo, kad buvo labiausiai nenuspėjamas ir netgi kažkuria prasme neadekvatus lyderis pasaulyje.
– Taigi, D. Trumpas gerbia jėgą ir todėl jo komunikacija Rusijos ir Kinijos atžvilgiu yra nuosaikesnė, palyginus su Meksika, Kanada ar Danija, kurių atžvilgiu prezidento kalbos balansuoja ant „trolinimo“ ribos?
– Galima sakyti ir taip. Prisiminkime pirmąją jo kadenciją, kai žurnalistai atkreipė dėmesį, kaip D. Trumpas spaudžia ranką – agresyviai, vos ne prisitempiant žmogų artyn. Manau, kad D. Trumpas puikiai supranta, kokio įvaizdžio nori ir koks jis yra. Jis – ekscentriškas politikas ir yra nuoseklus šiame ekscentriškume.
– Abi žinutes Rusijai D. Trumpas baigė įspėjimais, kad bus labai skaudžios pasekmės, jei Maskva jo nepaklausys. Rusijos elito „poniatkių“ sistemoje, grasinimas yra labai jautrus, nepriimtinas dalykas. Į bet kokius grasinimus Rusija visada atrėžia itin šiurkščiai ir mėgsta pagrasinti atgal. Bet šį kartą Kremliaus atsakas buvo labai nuosaikus, apsiribojantis miglotais pasakymais „pamatysime, kaip čia viskas klostysis“ ir panašiai. Kodėl? D. Trumpo grasinimai veikia?
– Į tai reikia žiūrėti platesniame kontekste. Joe Bideno prezidentavimo metu V. Putinas mėgavosi tuo, kad buvo labiausiai nenuspėjamas ir netgi kažkuria prasme neadekvatus lyderis pasaulyje. Vakarai visada bandė žaisti pagal tam tikras taisykles, o V. Putinas praktiškai „trolino“ Vakarus tai grasindamas branduoliniu ginklu, tai pažerdamas kitokių nesąmonių. Jis supainiodavo oponentus ir priversdavo juos svarstyti, ar V. Putinas blefuoja, ar tikrai yra toks „trenktas“ ir gali įgyvendinti savo grasinimus. Taigi, ekscentriškumas buvo V. Putino pranašumu.
Tuomet sugrįžo D. Trumpas, kuris yra net ekscentriškesnis ir nemažiau nenuspėjamas. Jis taip pat nežaidžia pagal taisykles, kaip matome, pavyzdžiui, iš pareiškimų apie Grenlandiją. V. Putinas nebėra vienintelis toks žaidėjas ir dabar jau Kremliui tenka sukti galvą: o ką D. Trumpas? Blefuoja? O ką jis iš tiesų ketina daryti? Šiuo atžvilgiu D. Trumpas yra labai nepatogus Rusijai, nes moka žaisti lauke be taisyklių ir atima iš V. Putino jo „monopolį“ – Kremliaus pranašumas išgaravo.
Viktoras Denisenka/Asmeninio arch. nuotr.
– Taip pat galima pastebėti, kad į Baltuosius Rūmus sugrįžus D. Trumpui, praktiškai nutilo Kremliaus branduoliniai grasinimai, kurie J. Bideno laikais liejosi plačiu srautu.
– Tikėtina, kad Rusija pritilo, norėdama susidaryti aiškesnį supratimą, kaip D. Trumpas elgsis toliau. Atitinkamai, pasirinkta jo neprovokuoti. Kremlius ieško teisingų tolesnio žaidimo ėjimų. Galbūt net tikisi įgyvendinti V. Putino svajonę, kad JAV, Kinija ir Rusija tiesiog susės prie stalo ir pasidalins pasaulį. Tokia yra rusiška daugiapolio pasaulio vizija. Pasaulio, kuriame Rusija yra vienas iš lemiamų jėgos centrų. Kremlius galbūt viliasi, kad D. Trumpui tokia idėja taip pat gali patikti, todėl santykių su juo gadinti dabar nereikia.
Kita vertus, Maskva supranta, kad su D. Trumpu nepavyks žaisti, kaip su J. Bidenu. Anksčiau branduoliniai grasinimai paveikdavo tiek JAV, tiek Europą, kurios pradėdavo elgtis atsargiau. Tuo metu D. Trumpas yra toks žaidėjas, prieš kurį pavojinga daryti aukštus statymus. Neatmestina, kad Kremlius iš tiesų bijo, kad pažėrus eilinę žodinių grasinimų dozę, D. Trumpas nekalbės, o smogs atgal taip, kad Rusija neatlaikys. Sunku pasakyti, kuris iš šių dviejų variantų tikroviškesnis.
Bet kuriuo atveju, jei Rusija sutinka derėtis, būtina jai sąlyga yra gauti galimybę pasakyti, kad ji laimėjo karą.
– Rusija jau ne vieną kartą pasakė esanti pasirengusi dialogui, tačiau yra problema: Rusija laimi karą ir jį stabdyti Maskvai neapsimoka. Kaip tokiu atveju vertinti Kremliaus retoriką? Kaip atpažinti, kad jis tikrai linkęs derėtis arba kad vien vilkina laiką?
– Yra keletas esminių problemų, susijusių su derybomis. Pirmiausiai tai, kad derybų reikalauja JAV ir jei V. Putinas sutinka, gaunasi, kad Rusija pakluso JAV reikalavimui. Komunikacine prasme tai būtų katastrofa, nes Rusija aiškina, kad Ukrainoje kariauja prieš Vakarų „blogį“, JAV „diktatą“ ir panašiai. Taigi, jei Rusija paklūsta JAV prezidento reikalavimui derėtis, vaizdas gaunasi ne koks.
Antras dalykas – ukrainiečiai Kurske. Rusijos vidinė komunikacija bando sudaryti vaizdą, kad jokios problemos čia nėra, bet realiai tai turėtų būti vienu iš derybų objektų. Tebūnie ukrainiečiai kontroliuoja tik nedidelę teritoriją, bet psichologiškai tai yra problema, nes Rusijos teritorija okupuota pirmą sykį nuo Antrojo pasaulinio karo. Komunikacijos požiūriu – tai labai nepatogus Rusijai naratyvas.
Ar Rusija pasiruošusi tęsti karą? Tarkime, dabar jai sekasi, bet yra daugybė niuansų. Ko gero svarbiausias klausimas yra: kiek iš tiesų paveikta Rusijos ekonomika ir kiek dar ji gali tempti? Dar sudėtingesnis klausimas: ar Rusijai ne lengviau tęsti tai, ką ji daro, nei nukreipti ekonomiką nuo „karo bėgių“ į taikų būvį. Šie veiksniai labai svarbūs, kalbant apie Rusijos norą arba nenorą derėtis.
Bet kuriuo atveju, jei Rusija sutinka derėtis, būtina jai sąlyga yra gauti galimybę pasakyti, kad ji laimėjo karą. Rusijos informacinėje erdvėje jau siunčiami tokie signalai, kalbama apie tai, kad karo tikslai jau lyg ir pasiekti – yra sausumos koridorius į Krymą, „išvaduota“ daug teritorijų ir kita. Rusams apie pergalę bus paskelbta bet kokiu atveju, bet Maskva nori turėti galimybę pasirodyti nugalėtoja prieš Kiniją, Afrikos ir Lotynų Amerikos valstybes. Galiausiai, net Europą. Tiesą sakant, jei pamynei tarptautinę teisę, įvykdei agresiją ir pasitraukei iš karo pasilikdamas užgrobtas teritorijas – kuo ne pergalė? Deja, faktas yra tas, kad neegzistuoja globali politinė valia, galinti užtikrinti teisingumą Ukrainai.
Siekis užbaigti karą yra visiškai tikras ir jei Rusija mėgins jį mulkint, D. Trumpas gali „supsichuoti“.
– Esame situacijoje, kai Rusija „zonduoja“ D. Trumpą ir nuo to labai daug kas priklausys ateityje. Jei JAV prezidentas apsiribos vien žodžiais, Rusija galės tęsti savo žaidimus, kaip ir J. Bideno laikais. Vienintelis būdas priversti Maskvą derėtis – imtis bent jau įspėjamųjų veiksmų, tokių kaip D. Trumpo žadėtos sankcijos prieš Rusijos naftos pramonę?
– Ko gero, taip. Kiek mes pažįstame D. Trumpą, manau, kad jis nepraleistų pro akis Rusijos mėginimų jį mulkinti ir vilkinti laiką. Labai tikėtina, kad jis tokių atveju pereitų nuo žodžių prie veiksmų. Jis yra impulsyvus ir nepakenčia, kai kas nors prieštarauja jo valiai. Prisiminkime pirmosios kadencijos pavyzdį, kai nepaisant D. Trumpo įspėjimų režimas vėl panaudojo cheminį ginklą. Nedelsiant sekė JAV atsakas – vienu smūgiu buvo sunaikinta vos ne pusė Sirijos oro pajėgų. Tai būdinga D. Trumpui reakcija.
Taip, D. Trumpas kalba daug ir ne mažiau nusišneka, bet ko iš jo neatimsi, tai nuoseklumo. Jis suvokia, kad JAV visuomenė jį atidžiai stebi ir lygina jo kalbas su darbais. D. Trumpas nuolat kritikavo B. Obamą ir J. Bideną už neveiksnumą ir supranta, kad dabar pats negali pasirodyti toks pat pasyvus. Jo siekis užbaigti karą yra visiškai tikras ir jei Rusija mėgins jį mulkint, D. Trumpas gali „supsichuoti“, kas Rusijai gali baigtis labai negerai.
– J. Bideno administracija tikrai dažnai trypčiodavo vietoje, kas nebuvo gerai nei Ukrainai, nei mūsų regionui. Tai kainavo daug ukrainiečių gyvybių. D. Trumpas yra nenuspėjamas ir mes nežinome tikrų jo ketinimų, bet bent jau yra viltis, kad jis nemindžikuos, o imsis veikti?
– Tokia viltis tikrai yra.
