Turkijos prezidentas lankosi Saudo Arabijoje, šylant buvusių varžovių santykiams

Turkijos ir Saudo Arabijos ryšiai pastaraisiais metais nuolat gerėjo, šalims bendradarbiaujant įvairiais diplomatiniais klausimais.

Tai apima paramą Gazos Ruožui ir Sirijos naujosios vyriausybės palaikymą po Basharo al Assado (Bašaro Asado) nuvertimo 2024 metais.

Vizito metu R. T. Erdoganas turėtų susitikti su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu (Mohamedu bin Salmanu). Tai pirmasis jo vizitas karalystėje nuo 2023 metų liepos, kuris buvo dalis kelionės po Persijos įlankos šalis, skirtos pritraukti investicijų.

Oficialiai nebuvo nurodyta, ką abi pusės aptars.

Tačiau Turkijos valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“ pranešė, kad jie aptars gilėjantį bendradarbiavimą tarp šalių, taip pat regioninius ir pasaulinius įvykius.

Ji pridūrė, kad trečiadienį R. T. Erdoganas vyks į Kairą.

Vizitas surengtas praėjus kelioms dienoms po to, kai du šaltiniai naujienų agentūrai AFP pranešė, kad Turkija neprisijungs prie Saudo Arabijos ir Pakistano abipusės gynybos pakto.

Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas anksčiau šį mėnesį buvo sakęs, kad jie pradėjo derybas dėl prisijungimo prie aljanso.

Tačiau tokie ekspertai kaip Umaras Karimas iš Birmingamo universiteto Jungtinėje Karalystėje perspėja, kad Turkija turės derinti bet kokį atšilimą su Rijadu su santykiais su kitomis regiono varžovėmis.

„Manau, kad būtent per šį vizitą paaiškės, ką Turkija gali įsipareigoti Saudo Arabijai, kalbant apie šią konkurenciją su JAE ir apie saugumo grėsmę iš Izraelio“, – AFP sakė U. Karimas.

„Remiantis tuo, ką Turkija gali ir ko negali pasiūlyti, bus sudarytas šis trišalis susitarimas“, – sakė jis.

„Kadangi Turkijos elitas turi finansinių interesų Dubajuje, o JAE vaidina svarbų vaidmenį stabilizuojant Turkijos ekonomiką, jie negali sau leisti atvirai prieštarauti.“

Susitikimas Rijade vyksta likus kelioms dienoms iki galimo derybų raundo Turkijoje tarp Jungtinių Valstijų ir Irano vasario 6 dieną, antradienio rytą AFP sakė vienas arabų pareigūnas, po to, kai Teheranas paragino atnaujinti branduolines derybas, o Vašingtonas įspėjo apie pasekmes, jei susitarimas nebus pasiektas.

R. T. Erdoganas tapo vienu iš pagrindinių tarpininkų, vadovaujančių diplomatiniam postūmiui siekiant rasti sprendimą tarp ilgamečių priešų, kad būtų išvengta atviro konflikto tarp abiejų pusių.