F. Guleno pėdsakais

Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas), atlaikęs didžiausią grėsmę jau 13 metų besitęsiančiam jo valdymui šalyje, kai jo šalininkai metė iššūkį pučininkams gatvėse, kaltino dėl liepos 15-osios perversmo Jungtinėse Valstijose gyvenantį dvasininką Fethullah Guleną (Fetchulą Giuleną).

Dabar vyriausybė nenuilstamai stengiasi išrauti bet kokią F.Guleno įtaką iš Turkijos institucijų per valymus, paveikusius visus šalies gyvenimo aspektus ir lėmusius beveik 16 tūkst. žmonių areštą.

Ir viso 149 generolai – 87 armijos, 30 oro pajėgų ir 32 admirolai – bus negarbingai pašalinti iš kariuomenės dėl ryšių su nesėkmingu perversmu, sakė vienas turkų pareigūnas, patvirtindamas vyriausybės įsaką, paskelbtą valstybės oficialiajame leidinyje.

Iš ginkluotųjų pajėgų taip pat bus pašalinti 1 099 karininkai ir 436 puskarininkiai, sakoma dokumente.

Taip pat nurodyta uždaryti tris naujienų agentūras, 16 televizijos ir 23 radijo stotis, 45 laikraščius, 15 žurnalų ir 29 leidyklas.

Įsake uždaromos žiniasklaidos priemonės konkrečiai neįvardijamos, bet sąraše, kurį gavo televizija „CNN-Turk“, minimi daugiausiai provincijų leidiniai ir stotys, bet taip pat ir kelios gerai žinomos nacionalinės žiniasklaidos bendrovės.

Tarp jų – naujienų agentūra „Cihan“, prokurdiška televizija IMC ir opozicijos dienraštis „Taraf“.

Be to, bus uždarytas dienraštis „Zaman“ ir jo laikraštis anglų kalba „Today's Zaman“, kurie, kaip ir „Cihan“, priklausė su F.Gulenu siejamai holdingo bendrovei, kol anksčiau šiais metais jų kontrolę perėmė vyriausybė.

Pareigūnai anksčiau šią savaitę išdavė orderį 42 žurnalistų areštui, o trečiadienį nurodė suimti dar 47 buvusius „Zaman“ darbuotojus.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) trečiadienį išreiškė didelį susirūpinimą dėl tebesitęsiančios areštų bangos Turkijoje.

Svarbi karinė taryba

Minimų generolų, kurių dauguma šiuo metu yra areštuoti, atleidimas vykdomas prieš Turkijos Aukščiausiosios karinės tarybos posėdį, per kurį turėtų būti susitarta dėl vieno radikaliausių ginkluotųjų pajėgų pertvarkymų.

Kariškiai tvirtino, kad tik mažytė dalis ginkluotųjų pajėgų, kurias sudaro maždaug trys ketvirčiai milijono karių ir kurios yra antros pagal dydį NATO po JAV pajėgų, dalyvavo bandyme įvykdyti perversmą.

Tačiau buvo sulaikyti 178 generolai – maždaug pusė iš 358 Turkijoje tarnaujančių generolų. 151 iš sulaikytųjų jau yra grąžintas kardomajam kalinimui.

Turkijos pareigūnai sako, jog tai rodo, kokiu mastu į ginkluotųjų pajėgų viršūnes buvo infiltravęsi F.Guleno šalininkai.

Taryba spręs dėl reikalingų kadrų pakeitimų, ypač – generolų lygiu. Tikimasi, kad juos aukščiausiuose postuose pakeis pagreitinta tvarka paaukštinti žemesnio rango karininkai.

Po pučo mažėjančios kariškių įtakos simboliu tapo ir tai, kad susitikimas įvyks Turkijos premjero rūmuose Ankaroje, o ne, kaip įprasta, kariškių būstinėje.

Po bandymo įvykdyti perversmą kariškiai jau prarado pakrančių apsaugos ir žandarmerijos kontrolę – jos dabar bus priklausomos nuo Vidaus reikalų ministerijos.

Armija trečiadienį sakė, kad puče dalyvavo 8 651 jos kadras – 1,5 proc. bendro jų skaičiaus.

Pasak armijos, sąmokslininkai panaudojo 35 lėktuvus, 37 sraigtasparnius, 74 tankus ir tris laivus.

Energetikos ministras Beratas Albayrakas (Beratas Albairakas), kuris yra R.T.Erdogano žentas, žurnalistams sakė, kad F.Guleno šalininkai sėkmingai infiltravosi į ginkluotąsias pajėgas ir kad valdžia dar prieš pučą planavo juos „išvalyti“.

„Ypač generolų lygiu ši problema yra didelė. Kiekybės atžvilgiu problema yra maža“, – sakė jis.

JAV gyvenantis F.Gulenas, kuris sako vadovaujantis taikiam islamiškam judėjimui, atmeta teiginius, kad stovi už to pučo, ir reiškė viltį, kad Jungtinės Valstijos nepasiduos Ankaros spaudimui ir neišduos jo Turkijai.

Kaip sakė turkų vidaus reikalų ministras Efkanas Ala, buvo sulaikyti 15 846 žmonės, tarp jų – daugiau kaip 10 tūkst. karių, ir kad 8 113 žmonių jau buvo grąžinti kardomajam kalinimui.

Turkija tvirtino, kad visi įtariamieji bus teisingai teisiami, o vienas pareigūnas trečiadienį sakė, kad beveik 3 tūkst. sulaikytų įtariamųjų jau buvo paleisti.

Nuo liepos 15-osios darbo neteko maždaug 50 tūkst. valstybės tarnautojų, daugiausia – švietimo sektoriuje.