Laisvės statula, demokratijos ir laisvės simbolis, sveikinęs daugybę į Jungtines Valstijas atvykstančių imigrantų, buvo įkvėptas projekto, vaizduojančio arabę, sergstinčią Sueco kanalo vartus, paskelbė tyrėjai.

Šis neseniai padarytas atradimas kai kuriems gali pasirodyti ypač sukrečiantis, nes Jungtinėse Valstijos šiuo metu vyksta įtempti debatai dėl pabėgėlių iš karo nuniokotos Sirijos ir kitų musulmoniškų šalių priėmimo.

Prancūzų skulptorius Fredericas Auguste'as Bartholdi (Frederikas Ogiustas Bartoldi), viešėjęs Egipte 1855–1856 metais, įgijo ten „aistrą didelio masto viešiems monumentams ir kolosalioms skulptūroms“, nurodė JAV nacionalinė parkų tarnyba, taip pat prižiūrinti Laisvės statulą Niujorke.

Kai Egipto vyriausybė 1869 metais paskelbė konkursą pastatyti Sueco kanalo švyturiui, F.A.Bartholdi suprojektavo didžiulę statulą, vaizduojančią skraiste apsigobusią moterį, laikančią deglą. Skulptorius tą projektą pavadino „Egiptas (arba Pažanga) neša šviesą Azijai“.

Ta skulptūra iš pradžių buvo „skraistę dėvinčios valstietės pavidalo“, aiškino Barry Moreno (Baris Moreno), kurį citavo JAV finansuojamas Smithsono (Smitsono) institutas.

„Bartholdi sukūrė virtinę eskizų, kuriuose siūloma statula iš pradžių vaizduota kaip milžiniška felachė – valstietė arabė, o vėliau palaipsniui evoliucionavo į milžinišką deivę“, – pridūrė Edwardas Berensonas (Edvardas Berensonas), taip pat rašęs šia tema.

Tuo metu dauguma egiptiečių buvo musulmonai: Aleksandrijoje ir Kaire jie sudarė 86 proc., o kituose regionuose – apie 91 proc. gyventojų, nurodė Smithsono institutas.

Antroji galimybė įgyvendinti F.A.Bartholdi projektą atsivėrė, kai prancūzų istorikas Edouard'as de Laboulaye (Eduaras de Labulė) iškėlė idėją, jog Prancūzijos liaudis galėtų padovanoti Jungtinėms Valstijoms statulą, vaizduojančią „Laisvę, nušviečiančią pasaulį“.

1870 metais F.A.Bartholdi pradėjo kurti statulą, pagrįstą jo ankstesniu projektu. Ji buvo atidengta Niujorke 1886 metais.