„Kone 26 proc. apklaustų darbuotojų su sugedusiais ar nenaudojamais elektronikos prietaisais ir baterijomis elgiasi savo nuožiūra. Tik penktadalis respondentų teigia turintys darbovietėje specialią vietą, kur tokio pobūdžio atliekas galima išmesti. O daugiau nei 7 proc. dirbančiųjų elektronikos atliekas, baterijas išmeta į buitinių atliekų konteinerius. 18,7 proc. respondentų teigia iš viso nežinantys, kur nukeliauja tokio tipo darbovietėje susidariusios atliekos“, – cituojama EPA projektų vadovė Imanta Baltrūnaitė.

Anot tyrimo, daugiausia darbuotojų, kurie su nebeveikiančiais elektronikos prietaisais ir baterijomis elgiasi savo nuožiūra, dirba fizines paslaugas (pervežimo, remonto ir pan.) teikiančiose įmonėse. Į netinkamus konteinerius daugiausiai elektronikos atliekų išmeta darbuotojai, dirbantys gamybos sektoriuje.

„Daugiausia klausimų, ką daryti su tokiomis atliekomis, kyla darbuotojams, dirbantiems įmonėse, kurios teikia intelektualines paslaugas. Kompiuteriai, jų pelytės, telefonai, įkrovikliai, ausinės ir kt. – prietaisai, be kurių biuro darbuotojas negali išsiversti, yra aktyviai naudojami ir dažniau keičiami. Tyrimų duomenimis, šiose įmonėse dirbantieji dažniausiai nurodė nežinantys, kur nukeliauja tokio tipo elektronikos atliekos ar baterijos. Panašu, kad jos atsiduria darbuotojų stalčiuose, kur ir užsilieka“, – teigia I. Baltrūnaitė.

I. Baltrūnaitė rekomenduoja visoms įmonėms atlikti 3 žingsnius, kuriuos, anot jos, turėtų įgyvendinti kiekviena socialiai atsakinga bendrovė.

„Visų pirma rekomenduojama paskirti už tokias atliekas įmonėje atsakingą asmenį, kuriam būtų galima atnešti arba informuoti apie susidariusias elektronikos atliekas, baterijas, ir kuris būtų atsakingas už šių atliekų tinkamą išmetimą, taip pat rūšiavimą specialiuose konteineriuose ar nemokamą stambios elektroninės technikos atliekų išvežimo užsakymą“, – rašoma pranešime.

Kitas žingsnis – įsitikinti, ar prietaisas iš tikrųjų turi keliauti į atliekų konteinerį. Atsižvelgiant į ekologinius iššūkius, pasaulyje itin skatinamas antrinis panaudojimas. Todėl atsiradus nereikalingam, nenaudojamam ar sugedusiam prietaisui, pirmiausia reikėtų įvertinti, ar jo taisymas tikrai ekonomiškai netikslingas, ar šis prietaisas nėra reikalingas kitiems darbuotojams ar net jų šeimos narių asmeninėms reikmėms.

Trečia, rekomenduojama bent kartą per metus organizuoti „švaros dienas“, kurių metu visi darbuotojai patikrintų stalčius, ar nėra užsilikusių nenaudojamų prietaisų. Taip pat patariama atskirai laikyti baterijas ir smulkiosios elektronikos atliekas (atliekos vėliau tvarkomos atskirai). Stambiosios elektronikos technikos išvežimui svarbu kviesti patikimus surinkėjus. Tiesa, kartu su stambiosiomis elektronikos atliekomis, surinkėjai išveža ir smulkiąsias.

Jeigu įmonė neturi atliekų, kurias nemokamai išvežtų elektronikos atliekų surinkėjai, t. y. ji turi tik smulkiųjų elektronikos atliekų (pavyzdžiui, baterijų, telefonų, ausinių, įkroviklių ir pan.), jas galima išmesti į specialius elektronikos atliekų konteinerius. Jų yra prekybos centruose, elektronika prekiaujančiose parduotuvėse, bibliotekose ir pan. Nebepataisoma arba dėl kitų priežasčių naudojimui nebetinkama visos komplektacijos stambiagabaritė elektronika (pavyzdžiui, šaldikliai, skalbimo mašinos, indaplovės ir pan.) nemokamai išvežama užregistravus iškvietimą telefonu 8 695 55 111 arba užpildžius formą internete adresu https://www.epa.lt/.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą EPA užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter“. Apklausa atlikta 2018 metų liepos 17-24 dienomis, jos metu apklausta 1012 gyventojų iš visos Lietuvos.