Ukrainos parlamentas ketvirtadienį atmetė visus šešis įstatymų projektus, kurie būtų leidę kalinamai ekspremjerei Julijau Tymošenko išvykti gydytis į užsienį.

Tai skaudus ir galbūt lemiamas smūgis Ukrainos europinės integracijos viltims, nes Europos Sąjunga (ES) J.Tymošenko paleidimą įvardija kaip vieną svarbiausių sąlygų Kijevui, kad būtų pasirašyta Asociacijos sutartis.

Aukščiausioji Rada atmetė įstatymų projektus, turėjusius sudaryti sąlygas kaliniams išvykti gydytis į užsienį, kai šiems projektams nepritarė valdančioji prezidento Viktoro Janukovyčiaus Regionų partija.

Opozicijos deputatai, kurie rėmė visus įstatymo projektus, skandavo „Gėda“, kai visi šeši pateikti projektai buvo atmesti.

Už minimus šešis įstatymo projektus balsavo 200 iš 450 dalyvavusių parlamentarų. Projektams priimti reikėjo 226 balsų. V.Janukovyčiaus Regionų partijos ir jos sąjungininkų komunistų deputatai nebalsavo nė dėl vieno iš projektų.

Parlamento posėdyje dalyvavo buvęs Europos Parlamento pirmininkas Patas Coxas (Petas Koksas) ir buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis (Aleksandras Kvasnevskis) - Europos Parlamento stebėjimo misijos Ukrainoje nariai.

Opozicija reikalauja amnestijos 

J.Tymošenko remiantis opozicijos lyderis Arsenijus Jaceniukas ketvirtadienį pareiškė, kad blogiausiu atveju V.Janukovyčius turėtų pasirašyti įsakymą dėl amnestijos J.Tymošenko, ir įteikė parlamento pirmininkui Volodymyrui Rybakui prezidento įsakymo dėl malonės ekspremjerei projektą.

"Tegu jis tai pasirašo", - sakė A.Jaceniukas, turėdamas omenyje prezidentą.

Opozicinės partijos UDAR ("Smūgis") deputatė Irina Geraščenko savo ruožtu paragino įsteigti darbo grupę, kuri svarstytų malonės suteikimą J.Tymošenko, ir pridūrė, kad ES turėtų įvesti sankcijas tiems Ukrainos parlamentarams, kurie neparėmė minimų įstatymo projektų.

Opozicijos lyderiai, tarp jų - pasaulio bokso čempionas Vitalijus Klyčko, kuris vadovauja partijai UDAR, paragino visuomenę sekmadienį susirinkti į mitingą Kijeve ir "apginti Ukrainos europietiškąjį pasirinkimą".

Parlamentas pastarąsias savaites nesėkmingai bandė susitarti dėl įstatymo, pagal kurį nuteistieji galėtų gydytis užsienyje ir kuris sudarytų sąlygas J.Tymošenko išvykti gydytis  į Vokietiją.

ES lyderiai leido aiškiai suprasti, kad Ukraina Asociacijos sutartį - pirmą žingsnį narystės link - viršūnių susitikime Vilniuje, kuris vyks lapkričio 28-29 dienomis, galės pasirašyti tik tuo atveju, jei vienokiu ar kitokiu būdu paleis į laisvę J.Tymošenko.

Ekspremjerę remianti opozicija apkaltino V.Janukovyčių tuo, kad jis nesuinteresuotas paleisti J.Tymošenko prieš 2015 metų prezidento rinkimus ir tyčia bando trukdyti priimti šį įstatymą bei pasirašyti sutartį su ES.

ES plėtros komisaras Štefanas Fuele (Štefanas Fiulė), kuris antradienį susitiko su V.Janukovyčiumi, buvo sakęs, kad jį "padrąsino" prezidento "ryžtas" dėl įstatymo projekto priėmimo šį ketvirtadienį.

Tuo tarpu anglų kalba leidžiamas Ukrainos savaitraštis "Kyiv Post" citavo diplomatinius šaltinius, tvirtinusius, jog V.Janukovyčius pasakė Š.Fuele, kad Ukraina "neplanuoja" Vilniuje pasirašyti Asociacijos sutarties.

Rusijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas savo ruožtu apkaltino Europos Sąjungą darant "siaubingą" spaudimą Ukrainai pasirašyti sutartį.

Sena priešininkė

Charizmatiškoji opozicijos lyderė J.Tymošenko atliko vieną iš svarbiausių vaidmenų per 2004-ųjų Oranžinę revoliuciją, privertusią anuliuoti prezidento rinkimus, kurių laimėtoju skelbėsi V.Janukovyčius.

Tačiau V.Janukovyčius grįžo laimėjęs 2010-ųjų prezidento rinkimus, o 2011 metais sena jo politinė priešininkė J.Tymošenko buvo areštuota ir nuteista kalėti septynerius metus už piktnaudžiavimą valdžia.

Tarptautinė bendrija smerkia nuosprendį J.Tymošenko kaip politiškai motyvuotą.

Ekspremjerė, kuri jau ilgą laiką skundžiasi smarkiais nugaros skausmais, šiuo metu gydoma ligoninėje prie kalėjimo rytiniame Charkovo mieste, kur atlieka bausmę. Vokietija pasiūlė ekspremjerei suteikti medicinos pagalbą.

Kijevas dėl santykių su ES patiria nemenką spaudimą iš Rusijos, kuri vis dar turi svertų daryti įtaką Ukrainai ir siekia neleisti žengti istorinio žingsnio ir ištrūkti iš jos orbitos. Maskva nori, kad Ukraina prisidėti prie Muitų sąjungos, kuriai jau priklauso Baltarusija, Kazachstanas ir Rusija.

Rusija ne kartą užsiminė apie galimas atsakomąsias ekonomines priemones, o savo ketinimų rimtumą pademonstravo uždraudusi konditerijos pramonės grupės „Roshen“, priklausančios įtakingam ukrainiečių verslininkui ir buvusiam ministrui, šokolado importą.