„Su Švedija ir Suomija neturime tokių problemų kaip su Ukraina“, – per spaudos konferenciją Turkmėnijos sostinėje Ašchabade sakė V. Putinas.

„Neturime teritorinių nesutarimų“, – pridūrė Rusijos lyderis. – Nėra nieko, kas mus neramintų dėl Švedijos ir Suomijos stojimo į NATO. Jeigu Suomija ir Švedija nori, jos gali įstoti. Jos gali įstoti, kur tik nori.“

Tačiau „jeigu ten bus dislokuojami kariniai kontingentai ir karinė infrastruktūra, privalėsime simetriškai atsakyti  ir padidinti grėsmę toms teritorijoms, iš kurių kyla grėsmė mums“, tęsė V. Putinas.

Švedija ir Suomija nusprendė pateikti prašymus priimti jas į NATO, Rusijai vasario 24-ąją pradėjus karinį puolimą prieš provakarietišką Ukrainą.

Su Švedija ir Suomija neturime tokių problemų kaip su Ukraina.

Oficialus stojimo procesas buvo pradėtas trečiadienį per NATO viršūnių susitikimą Madride.

Iki šiol Rusija griežtai kritikuodavo abiejų Šiaurės šalių stojimo į Aljansą galimybę, sakydama, jog tai taptų „destabilizuojančiu veiksniu“ tarptautiniam saugumui.

Tačiau V. Putinas trečiadienį pasmerkė NATO „imperines ambicijas“ ir kaltino Aljansą siekiant pabrėžti savo „pranašumą“ per karą Ukrainoje.

„Ukraina ir Ukrainos žmonių gerovė yra ne kolektyvinių Vakarų ir NATO siekis, o priemonė saviems interesams ginti“, – kalbėjo Kremliaus vadovas.

„NATO šalių lyderiai trokšta... parodyti savo pranašumą, imperines ambicijas“, – pridūrė jis.

Transatlantinis aljansas ir „visų labiausiai Jungtinėms Valstijoms jau seniai reikėjo išorinio priešo, kurio atžvilgiu jie galėtų suvienyti savo sąjungininkus“, teigė V. Putinas.

„Iranas tam netiko. Mes suteikėme jiems šią galimybę... sutelkti visą pasaulį aplink juos“, – pridūrė jis.