Rusijos Juodosios jūros kurortas Sočis, regis, virsta tvirtove. Tūkstančiai karių, karo technika, net nepilotuojami lėktuvai. Ar olimpiada, praminta Vladimiro Putino asmeniniu šou, įeis į istoriją ne tik kaip pati brangiausia, bet gal ir saugiausia?

Saugumas – galvos skausmas

Na, Rusijos pareigūnai bent jau žada, kad saugumas bus užtikrintas. Tik žadėti yra viena, o realybė dažnai būna kitokia.

Tad kokių gi grėsmių kyla? Pirma, Sočis įsikūręs visai šalia Šiaurės Kaukazo. Nuo šio kurorto iki neramių Šiaurės Kaukazo respublikų Rusijos atstumais – vos vienas žingsnis.
Antra, Šiaurės Kaukazo ekstremistai spėjo įrodyti, kad jiems be vargo pavyksta organizuoti išpuolius Rusijos teritorijoje. Štai, Rusijos pasididžiavimas – Volgogrado miestas, vienos didžiausių Raudonosios armijos pergalių prieš nacistinę Vokietiją vieta – tapo nuolatiniu teroristų taikiniu.

Pernai rudenį mieste susprogdintas autobusas, praėjusių metų pabaigoje du sprogimai nugriaudėjo traukinių stotyje ir troleibuse. Aukų buvo dešimtys.

Galiausiai Rusijos saugumui galvos skausmą kelia įvairūs žmogaus teisių gynėjai.

Jų į Sočį neabejotinai atvyks. Juk V.Putinas visai neseniai pasirašė įsaką, kad protestų drausti policija negalės, tačiau jų rengėjai turės kruopščiai suderinti planus su miesto administracija.

Tūkstančiai pareigūnų

Iššūkių – daug. Ar pavyks juos Rusijos specialiosioms tarnyboms atremti?

Nuomonių yra įvairių. Valdžia sako, kad išpuolių grėsmė Sočyje – minimali. Saugumo operacijai vadovaus pati Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB).

Pasak FSB, tarnyba rinks informaciją apie pokalbius mobiliaisiais telefonais ir susirašinėjimą elektroniniu paštu, o visi užsienio svečiai privalės užsiregistruoti internetu.

Tarnybos atstovai taip pat pareiškė, kad Sočyje ir jo prieigose patruliuos armijos šarvuotosios mašinos, Juodojoje jūroje budės karinių pajėgų laivai, o pareigūnų, kurie dalyvaus operacijoje, bus beveik 40 tūkst. Įspūdingas skaičius. Kalbama, kad net kanalizacijos šulinių dangčiai bus užvirinti.

Galbūt dėl dangčių kas nors pajuokavo, tačiau, kaip visuomet Rusijoje organizuojant tarptautinius renginius, miesto gatves turės palikti seniausios pasaulio profesijos atstovės, elgetos ir, atrodo, net kaukazietiško gymio žmonės.

Jų, pasak rusų žiniasklaidos, jau neįleidžia į Sočio prieigas. Tad kam skirta olimpiada? Rusijai, pasauliui, o gal V.Putinui?

Žinoma, saugumas svarbu. Tačiau tai kainuoja. Jau dabar, remiantis įvairiais skaičiavimais, Rusijai žaidynės atsiėjo 50 mlrd. dolerių.

Tai – viena didžiausių tokio pobūdžio renginiui skirtų sumų pasaulio valstybių istorijoje.

Kita vertus, Rusijos pareigūnai atrėžė, kad milijardai buvo skirti ne tik pačioms žaidynėms organizuoti, bet ir susenusiai Rusijos kurorto infrastruktūrai, kuri ir taip būtų buvusi renovuojama, nepaisant renginio.

V.Putino olimpiada?

Rusijos prezidentas neslėpė, kad Sočio olimpinės žaidynės – Rusijos prisistatymas pasauliui. O jei jau rusai prisistato, vadinasi, pompastiškas šou garantuotas.
Renginiu V.Putinas rūpinosi asmeniškai. Praėjusį savaitgalį jis pradėjo kelias dienas trukusį vizitą Sočyje.

Rusijos vadovas apžiūrėjo olimpinį kaimelį, stadioną, išbandė slidinėjimo trasą, aplankė Sočyje jau įsikūrusius atletus.

Vėliau su premjeru Dmitrijumi Medvedevu gurkšnojo karštą vyną viešbučio terasoje, o su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka sužaidė draugišką ledo ritulio mačą. Pasak stebėjusių žaidimą, ant ledo sekėsi tiek V.Putinui, tiek A.Lukašenkai.

Kad rengs žiemos olimpines žaidynes, Rusija oficialiai sužinojo 2007 m.

Netrukus po to buvo duotas įsakymas modernizuoti nušiurusią komunistinių laikų Sočio architektūrą ir paversti šį kurortą futuristiniu miestu.

Kadangi pinigų Rusijos biudžete, bent jau kol kas netrūksta, misiją pavyko įgyvendinti.

Tiesa, žiniasklaidoje, ypač Vakarų, nestigo kritikos olimpiados rengėjams. Tai dėl aplinkosaugos reikalavimų nepaisymo, tai dėl įvairių darbuotojų teisių ir darbo saugos pažeidimų.
Esą žaidynių objektus stato migrantai darbininkai, kuriems mokami neteisėtai maži atlyginimai ir kurie gyvena nežmoniškomis sąlygomis.

Švelnino toną

Prieš pat olimpines žaidynes V.Putinas žengė kelis žingsnius, kad sumažintų spaudimą dėl esą žmogaus teisių pažeidimų.

Pernai prieš pat Naujuosius metus laisvę gavo buvęs oligarchas Michailas Chodorkovskis, paleistos iš belangės buvo ir Maskvos cerkvę išniekinusios grupės "Pussy Riot" narės.
Tačiau kai kurių Vakarų šalių lyderiai vis tiek aiškino, jog nevyks į Sočį dėl esą kitų prieštaringų Kremliaus sprendimų.

Vienas jų – Rusijoje neseniai priimtas įstatymas, draudžiantis "homoseksualizmo propagandą".

Vašingtonas pareiškė, kad siųs į žaidynes delegaciją, kurioje bus savo homoseksualumo neslepiančių sporto žvaigždžių, tokių kaip olimpinis dailiojo čiuožimo čempionas Brianas Boitano ir teniso legenda Billie Jean King. Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas pareiškė, kad apskritai nedalyvaus žaidynėse.

Tiesa, Rusijos olimpinio komiteto pirmininkas Aleksandras Žukovas padėties nedramatizavo. Pasak jo, tai "niekaip nepaveiks olimpinių žaidynių".

Tiesa, V.Putinui teko nusileisti Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) atstovų reikalavimams atšaukti protestų draudimą Sočyje vykstant žaidynėms.

Pagal naują V.Putino įsaką per olimpiadą bus leidžiama rengti demonstracijas ir eitynes, bet jų vietos ir maršrutai privalo būti iš anksto suderinti su šio Juodosios jūros kurortinio miesto pareigūnais, taip pat su regiono policija ir saugumo pajėgomis. Dokumente buvo nustatyti ir apribojimai, kiek žmonių gali dalyvauti protestuose.

Naujas įsakas pakeitė pernai rugpjūtį pasirodžiusį griežtą bet kokių protestų ar kitų akcijų draudimą žaidynių apsaugos zonoje.

Tačiau TOK prezidentas Thomas Bachas praėjusių metų gruodį sakė, kad olimpiados organizatoriai Rusijoje po diskusijų su komitetu sutiko leisti nustatyti "protestų zoną", ir sveikino tą sprendimą.

"Alfa" žada tvirtą atsaką teroristams

Rusijoje organizuojamą Sočio olimpiadą saugos elitinių pajėgų kovotojai iš "Alfa" būrio. Pasak jų, islamistams Sočyje vietos nėra ir nebus.

Buvęs Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) "Alfa" elitinio dalinio vadas pulkininkas Aleksandras Michailovas kalbėdamas apie Sočio olimpines žaidynes netuščiažodžiavo.

"Mes su vyrais visuomet darėme viską, kad užkirstume kelią tragedijai, – pareiškė pulkininkas ir prisiminė tarnybos metus. – Jei kas nors blogo dabar nutiktų Sočyje, tai būtų katastrofa mūsų šaliai."

A.Michailovas prieš daugiau nei dešimtmetį dalyvavo Maskvos teatro įkaitų dramoje. Operacija tada baigėsi nelaime. Paleidus nuodingas dujas žuvo ne tik visi teroristai, bet ir daugiau nei šimtas žiūrovų. Jiems nebuvo laiku suteikta pagalba.

"Mes galėjome tapti didvyriais, tačiau tapome idiotais ir kvailiais. Tokiais mus laikė ne tik Rusijoje, bet ir pasaulyje", – prisiminė kraupią dramą buvęs kariškis.

Pasak jo, tokios tragedijos negali pasikartoti – nei Maskvoje, nei juo labiau per olimpiadą: "Sočis neabejotinai yra islamistų taikinys. Tikėtina, kad teroro aktai Volgograde – tai tik pradžia."
Pietiniame Rusijos mieste prieš pat naujuosius metus sprogus dviem bomboms žuvo 34 žmonės. Rusijos prezidentas po atakų pareiškė, kad šalis kovos iki visiško teroristų sunaikinimo.
Grėsmių Sočyje – apstu. Dagestanas, Čečėnija – tai tik pora Šiaurės Kaukazo respublikų, kur iki šių dienų verda susirėmimai tarp islamistų ir Rusijos federalinių pajėgų.

Pas pastaruosius metus Šiaurės Kaukaze surengtos 33 kruvinos atakos. Vien nuo praėjusių metų spalio per įvairius išpuolius ir susirėmimus regione žuvo 139 žmonės.

Kremlius Sočyje ketina dislokuoti nuo 40 iki 50 tūkst. įvairių saugumo pareigūnų. Tarp jų bus policijos, žvalgybos pareigūnų, taip pat kariuomenė. Jūroje patruliuos karo laivai, povandeniniai laivai, nepilotuojami lėktuvai žvalgys oro erdvę netoli olimpinio parko. Netoli miesto jau dislokuotos "S-400" priešlėktuvinės gynybos sistemos. Taip pat dirbs Vidaus reikalų ministerijai pavaldi kariuomenė, kurią sudaro apie 170 tūkst. kariškių. Jiems įsakyta prižiūrėti transporto koridorius, taip pat duotas nurodymas pasirūpinti, kad specialiosios paskirties kariai vos per kelias minutes atvyktų į galimą krizės židinį.

Žinoma, tai nebus lengva užduotis. Sočis nėra kaimas. Jame gyvena 400 tūkst. žmonių. Miestas ir jo priemiesčiai driekiasi palei Juodąją jūrą beveik 100 km. Olimpinis kompleksas taip pat įkurtas šalia jūros. Tiesa, slidinėjimo trasos, dalis viešbučių ir kitos infrastruktūros – kalnuose.

Atstumai tarp kai kurių olimpinių objektų – vienas didžiausių galvos skausmų saugumo specialistams.

Tačiau elitinių pajėgų kariai sako, kad yra pasiruošę viskam. Net jei teks aukoti gyvybę. Daugelis jų į "Alfa" dalinį atėjo iš elitinių žvalgybos, Vidaus reikalų ministerijos ir kariuomenės dalinių. Šis dalinys – kažkas panašaus į britų SAS arba Jungtinių Valstijų "Seal" jūrų pėstininkų elitinį padalinį.

Būtent "Alfa" būriui patikėtos visos atsakingiausios užduotys. Tai – garsiausias specialiųjų pajėgų būrys Rusijoje. Sočyje būrys dislokuotas jau pusę metų. Kovos su terorizmu ekspertai mieste tikrino pavojingas vietas, apieškojo olimpinius objektus, prižiūri saugumą, renka informaciją. Taip pat kasdien vyksta treniruotės.

"Sočyje mes ėmėmės tokių saugumo priemonių, kokių paprastai imamės vykstant Didžiojo aštuoneto suvažiavimams. Per tokius renginius reikia apsaugoti Baracką Obamą, V.Putiną, Angelą Merkel ir kitus", – sakė vienas neįvardytas Rusijos pareigūnas.

Rusijos saugumas skaičiuoja, kad Šiaurės Kaukaze gali būti apie 600 kovotojų, kurie pasirengę vykdyti teroro aktus.

Pasak FSB, dalis Kaukazo kovotojų kovoja Sirijoje. Todėl saugumas griežtai kontroliuoja visus, kurie iš neramių regionų keliauja į Rusijos teritoriją.

Tiesa, kiek iš viso pareigūnų ir karių dirba, kad užtikrintų Sočio olimpinių žaidynių saugumą, – paslaptis.

Su "Der Spiegel" žurnalistais kalbėjęs Viktoras sakė, jog jo pareiga Sočyje – užtikrinti, kad teroristai slapta nekirstų kalnų ir nepatektų į Sočį. Viktoras pasakojo, kad 2000 m. Čečėnijos sostinėje Grozne per mūšį su islamistais neteko akies. Tačiau jam buvo leista likti tarnyboje.

"Kai turi reikalų su teroristais, negali nė minutės atsipalaiduoti", – reziumavo Viktoras.

Tiesa, kova su terorizmu Rusijoje – sudėtinga. Nuo 1995 m. šalyje per įvairius teroro aktus žuvo 2,2 tūkst. žmonių, 5,8 tūkst. buvo sužeista. FSB, tiesa, sako, kad tarnybai prieš pat naujuosius metus pavyko likviduoti 260 "banditų", iš jų – 42 teroristų vadus.

Elitinių pajėgų kariai sakė, kad operacijose prieš teroristus suimtųjų nebūna. "Nėra kalinių, jie nušaunami", – sakė vienas prisistatyti nenorėjęs karys.

Daugelis elitinių pajėgų karių ir jų vadų mano, kad V.Putinas – per švelnus teroristams.

"Mums reikėtų ko nors panašaus į Staliną", – rėžė "Alfa" vedlys A.Michailovas.

Daugelis "Alfa" būrio karių iki šiol su nostalgija žvelgia į sovietmetį, nors tuo metu buvo dar maži vaikai. Pasak vokiečių žurnalistų, kariai nekenčia Amerikos, NATO ir visai nemąsto apie demokratiją.

Tačiau stebina tai, kad dauguma tų, kurie turi užtikrinti Rusijos gyventojų saugumą, netiki ir savo valstybe.

Valstybė lojalumui skatinti neturi ir neskiria reikiamų lėšų. Per mėnesį kariai gauna nuo tūkstančio iki pustrečio tūkstančio eurų atlygį. Veteranai yra priversti dirbti privačiose saugumo bendrovėse, nes uždirbtos pensijos nepakanka būtiniausioms išlaidoms. Nemažai karių prasigeria. Daugelis kenčia depresiją.

Andrejus Pelikovas, buvęs specialiojo padalinio "Rus" kapitonas, jaučiasi nuviltas.

Jam pats V.Putinas įteikė medalį. Už tai, kad neteko kojos sprogus pakelės minai Čečėnijoje 2006 m. ir nepaisydamas sužalojimų sugebėjo išvesti savo dalinį iš pavojingos zonos.
Nors Rusijos vyriausybė stengiasi didinti atlyginimus kariškiams, problemų tai neišsprendžia. Daug kariškių gyvena mažuose buteliuose, vos suduria galą su galu, nors jiems tenkanti atsakomybė – milžiniška. Kariškių pensijos Rusijoje – apverktinos. Vidutinė pensija – 125 eurai per mėnesį.

Sočis – lyg Feniksas, pakilęs iš pelenų

• Krasnodaro krašte esantis Sočio kurortas geriau žinomas buvusios Sovietų Sąjungos respublikų gyventojams. Bet Rusijos valdžia siekia, kad apie šį pietinėje Rusijos dalyje prie Juodosios jūros esantį miestą sužinotų visas pasaulis.
• Sočyje šių metų vasarį prasidės Žiemos olimpinės žaidynės, taip pat vyks Parolimpinės žaidynės, "Formulės-1" čempionato vienas etapų ir 2018 m. FIFA pasaulio futbolo čempionato grupės rungtynės.
• Rusija pirmąsyk rengs žiemos olimpines žaidynes. Kad parengtų Sočio miestą olimpiadai, valdžia skyrė 12 mlrd. dolerių. Dalį lėšų skyrė valstybė (40–60 proc.), dalį – privatūs investuotojai. Tiesa, ši suma vis augo ir augo. Šiuo metu, pasak nepriklausomų šaltinių, žaidynių kaina siekia įspūdingus 50 mlrd. dolerių.
• Kai kurios rungtys vyks netoli esančiame kurorte Krasnaja Poliana. Bus varžomasi 98-iose rungtyse, 15-oje sporto šakų.
• Sočyje ir Krasnodaro krašte ne tik pastatytas olimpinis parkas, tačiau ir įrengta naujų elektrinių, nutiesta kelių, geležinkelių, renovuoti pastatai, išdygo naujų viešbučių.
• Tiesa, pasak Rusijos opozicijos, daugelis projektų vykdyti neskaidriai. Esą miestui atnaujinti ir olimpinių objektų statyboms buvo iššvaistyta milijardai rublių, o patrauklius statybų užsakymus gavo su V.Putinu siejami oligarchai.