Buvęs ambasadorius JAV ir Rusijoje Vygaudas Ušackas paaiškino, kad Rusijos politinius žingsnius galima laikyti Ukrainos invazija.

„Invazija prasidėjo 2014 metais, kaip bebūtų gaila pripažinti, ir ji tęsiasi. Buvo Krymo aneksija, o vėliau įvyko visas tas spektaklis, kuris buvo surežisuotas Donbase tam, kad ten įsitvirtintų separatistai. Kai prasidėjo kalbos apie eskalaciją, aš iškart prognozavau, kad tai bus visų pirma Donbaso legitimavimas kaip Rusijos pripažintų šalių vienetas. O kas bus toliau? Labai sunku nuspėti, kokią taktiką pasirinks V. Putinas“, – sakė V. Ušackas.

V. Ušackas atskleidė, kokie yra galimi scenarijai. Ant jo, netikėtina sulaukti Rusijos tankų Ukrainoje, Kijevo bombardavimo ar civilių žūčių.

Vakarams palinkėčiau pakeisti savo strategiją iš esmės.

„Nemanau, kad tai yra pirmas, antras ar net trečias pasirinkimas. Tikiuosi, kad aš neklystu, bet aš nemanau, kad net ir V. Putinas, kuris dabar eina savo kryžių keliu, ryžtųsi tokiems neišmintingiems sprendimams. Jo tikslas yra užkariauti Ukrainą politiškai, kad tai vėl taptų satelitine valstybe, nes tokios valstybės užkariavimas karinėmis priemonėmis nesibaigs taikiai. Galbūt jis ir gali tai padaryti – pranašesnė kariuomenė, NATO nėra pasiryžusi ginti siunčiant karius, tačiau tokios valstybės išlaikymas savo kontrolėje kainuotų be galo didžiulius nuostolius. Tai nėra Donbaso teritorija, tai nėra Krymas, todėl V. Putinas visų pirma sieks išprovokuoti Ukrainos kariškius, kad įvyktų karinė eskalacija, kad tai būtų dar vienas pateisinimas jam didinti teritoriją“, – teigė jis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Jis prakalbo ir apie sankcijas, kurias Vakarai žada Rusijai.

„Sankcijos yra svarbi poveikio priemonė, tačiau abejoju, ar ji pakeis prezidento V. Putino ir Rusijos vadovybės veiksmus. Kol kas mums tai nepavyko per aštuonerius metus. Todėl Vakarams palinkėčiau pakeisti savo strategiją iš esmės – vietoje reaktyvios į proaktyvią“, – šnekėjo buvęs ambasadorius.

V. Ušackas paaiškino, kaip reikėtų elgtis Vakarams.

„NATO ar Europos Sąjungos istorijoje yra pavyzdžių, kai dar nesubrendusios demokratijos šalys buvo priimtos į NATO – tam, kad užtikrintų didesnį frontą Sovietų Sąjungos atžvilgių. Todėl NATO, Amerikos ir Europiečių strategija turi remtis siekiu pritaikyti visas kompleksines priemones žymiai proaktyviau, t. y. taikyti sankcijas, suteikti didžiausią įmanomą karinę pagalbą Ukrainai, taip pat dislokuojant pajėgas Baltijos šalyse, ir pakviesti Ukrainą deryboms dėl narystės veiksmų plano ir derybų su Europos Sąjunga. Tai būtų geostrateginis sprendimas. Tol, kol Ukraina bus tokioje neapibrėžtoje situacijoje, kol jos geopolitinė lokacija nebus pripažinta kaip vieningos Europos dalis, tol bus gundymas Kremliui ten kištis ir eskaluoti nestabilumą“, – tikino pašnekovas.