„Būna atvejų, kai neturėtume dvejoti ar lyginti. Kai kas nors sako: „Aš duosiu tankų, jei kas nors kitas taip pat pasidalins tankais“, – vaizdo ryšiu susirinkusiesiems Davose kalbėjo V. Zelenskis. – Nemanau, kad tai tinkama strategija.“
V. Zelenskis taip pat sakė, kad jo šalis siekia susigrąžinti Rusijos 2014 metais aneksuotą Krymą ir paragino savo partnerius Vakaruose skirti Kyjivui daugiau ginklų.
„Mūsų tikslas yra išvaduoti visas savo teritorijas“, – kalbėdamas ukrainietiškai sakė jis auditorijai Davose.
„Krymas yra mūsų žemė, mūsų teritorija, mūsų jūra ir mūsų kalnai. Duokite mums ginklų ir mes susigrąžinsime savo žemę“, – pareiškė V. Zelenskis.
Penktadienį JAV valdomoje Ramšteino bazėje Vokietijoje Vakarų sąjungininkų ir ginklų tiekėjų susitikimas.
„Mums reikia visų jėgų, nes kovojame prieš visą šitą tironiją, – teigė Ukrainos prezidentas. – Mes negalime to daryti tik su motyvacija ir morale.“
V. Zelenskis teigė, kad ginkluotė yra „vakcina nuo Rusijos tironijos“.
Paklaustas apie kovas fronte, jis atsakė, kad „sąstingio nėra“, tačiau žiemos metu viskas sulėtėjo.
V. Zelenskis taip pat buvo paklaustas, ar trečiadienį įvykusi sraigtasparnio katastrofa Kyjivo srityje esančiuose Brovaruose, kurios metu žuvo šalies vidaus reikalų ministras ir dar 13 žmonių, buvo „nelaimingas atsitikimas ar kažkas rimtesnio“.
„Tyrimas tęsiasi. Yra kelios versijos, ir aš nesu įgaliotas kalbėti apie kurią nors iš jų, kol tyrimas nebaigtas“, – teigė Ukrainos lyderis.
O. Scholzas toliau tyli dėl tankų Ukrainai
Kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) trečiadienį pažadėjo Vokietijos paramą Ukrainai „tiek, kiek reikės“, tačiau nepaminėjo tankų, nepaisydamas tarptautinio spaudimo leisti juos pristatyti Kyjivui.
Europos sąjungininkės prašė Vokietijos kanclerio sutikti eksportuoti Vokietijoje pagamintus sunkiuosius tankus „Leopard“, kurie padėtų Ukrainai atremti Rusijos invaziją.
Didėjant spaudimui kai kas tikėjosi, kad toks pranešimas bus paskelbtas trečiadienį per O. Scholzo kalbą Pasaulio ekonomikos forume Davose, praėjus dienai po to, kai keli ES vadovai tame pačiame renginyje ragino priimti sprendimą.
Tačiau O. Scholzas neužsiminė apie tankus, tik tvirtino, kad Vokietija „nuolat tiekia Ukrainai didelį kiekį ginklų, glaudžiai konsultuodamasi su mūsų partneriais“.
Po kalbos O. Scholzui buvo tiesiogiai užduotas klausimas apie nuolatinį Vokietijos neryžtingumą šiuo klausimu.
Tačiau išvardydamas ginkluotę – nuo oro gynybos sistemų IRIS-T iki salvinės ugnies raketų paleidimo įrenginių ir šarvuočių „Marder“ – jis pabrėžtinai nepaminėjo „Leopard“.
Vietoje to jis pakartojo, kad „remiame Ukrainą ne tik finansinėmis lėšomis, humanitarine pagalba, bet ir daugybe ginklų“.
„Niekada nieko nedarome vieni – [darome] kartu su kitais, ypač su Jungtinėmis Valstijomis“, – pridūrė jis.
Suomijos, Lietuvos, Lenkijos ir Didžiosios Britanijos vadovai ir ministrai prisidėjo prie vis dažniau pasigirstančio raginimo Berlynui pritarti „Leopard“ eksportui į Ukrainą.
JAV valdomoje Ramšteino karinėje bazėje Vokietijoje penktadienį įvyks Vakarų šalių, remiančių Kyjivą, susitikimas, kuriame bus derinami naujausi įsipareigojimai Ukrainai.
Kyjivo meras Vitalijus Kličko trečiadienį sakė turįs „labai gerų ir teigiamų signalų“, kad susitikime bus paskelbta apie naujus ginklus Ukrainai.
Nuo konflikto pradžios Vokietija ne kartą buvo kritikuojama dėl nenoro siųsti ginklų Ukrainai.
Šis klausimas bus vienas aktualiausių antradienį pareigas pradėjusiam eiti naujajam Vokietijos gynybos ministrui Borisui Pistorius (Borisui Pistorijui).
