Plačiau papasakojo komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas.
– Kaip manote, ar tai sutapimas, kad V. Zelenskio metinė konferencija vyks iš karto po Vladimiro Putino šou?
– Ne visada įvykiai, kurie seka vienas po kito, reiškia, kad jie vienas nuo kito priklausomi. Galbūt šiuo atveju čia V. Putinas pasirinko savo šou prieš V. Zelenskio konferenciją. Galbūt jis turėjo žvalgybos informacijos. Mes turime karo frontą, kuris įšalo. Viena šalis, kita šalis stumdosi po 100 m. Frontas niekur nejuda. Lygiai taip pat ir diplomatiniame fronte, pagalbos Ukrainai fronte turime tam tikrą įšalą. V. Zelenskis prašo, Vakarai neduoda. Ši situacija jau tęsiasi kelis mėnesius. Greičiausiai V. Zelenskis ne tik kare bando suorganizuoti kontrpuolimą. Greičiausiai ir politikoje jis bandys išjudinti šią situaciją tam, kad gautųsi kažkoks proveržis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Pirmaisiais savo prezidentavimo metais V. Zelenskis buvo surengęs kone ilgiausią pasaulyje konferenciją, kuri truko daugiau nei 12 val. Aišku, dabar, karo sąlygomis, tokios trukmės konferencijos tikrai nepavyks padaryti. Galbūt V. Zelenskis daro metinę konferenciją, nes išeis su kažkokiu konkrečiu pranešimu?
– Manau, kad situacija yra pakankamai bloga tam, kad eitų rinkėjams ar pasaulinei bendruomenei iš paskos. Greičiausiai jis norės parodyti tam tikras iniciatyvas arba bent jau duoti tam tikrus signalus. Laukti, kad jis pasiūlys derėtis su V. Putinu, turbūt beprasmiška. Tačiau siunčiami tam tikri signalai apie tai, kad atėjo laikas pasvarstyti apie tai. Prisiminkime, kad pagrindinis Ukrainos naratyvas yra 1991 m. sienos. Tai reiškia, kad Ukraina turi atsiimti Donecką, Luhanską ir Krymą. Dabar žmonės Ukrainoje turbūt mato, kad tai nėra labai realistiška. Dėl to reikia kažkokių kūrybiškesnių sprendimų. V. Zelenskis sukosi pramogų pasaulyje, yra puikus oratorius, lyderis, todėl nori išbandyti įvairius formatus. Vienas formatas – pakalbėti su pasaulio grandais, kitas – kreiptis į tautą ekrane.
– Ukrainos pareigūnai atvirai sako, kad daugelis gyventojų apie karą kaip apie egzistencinį dalyką jau nebegalvoja. V. Zelenskiui kyla didelis iššūkis įkvėpti tautą iš naujo.
– Politikoje politikas visada turi tam tikrą dilemą. Jis turi pasirinkti, ar eiti kartu su žmonių nuomone ir atliepti jų norus bei pageidavimus, arba būti pusę centimetro priekyje ir formuoti tam tikrą ateities būdą, tikintis, kad žmonės priims šitą būdą. V. Zelenskis iki šiol ėjo su tauta. Taip jau sutapo, kad ir V. Zelenskis, ir tauta norėjo Ukrainos pergalės. Dabar tauta jau nelabai nori eiti į kariuomenę kariauti. Jei V. Zelenskis paskelbtų kokią nors taikos iniciatyvą, kiltų baisus šurmulys. Gali būti, kad jis net netektų savo posto. Jis turi labai aiškiai balansuoti visuomenės lūkesčius.
Jis turi labai aiškiai balansuoti visuomenės lūkesčius.
– Dar daugiau problemų V. Zelenskiui kyla ir dėl to, kad menksta pasitikėjimas juo. Karo pradžioje aštuoni iš dešimties ukrainiečių pasitikėjo savo prezidentu, dabar tyrimai rodo, kad juo pasitiki tik šeši iš dešimties. Tai nemenkas iššūkis. Ar jam pavyks kažkaip pakeisti tautos nuomonę?
– Pasitikėjimas atsiranda iš to, kad suformuojami tam tikri lūkesčiai lyderiui ir vertinami lyderio pasiekti rezultatai. V. Zelenskis greičiausiai pradės kalbėti, ką Vakarai jau suprato, kad reikia priderinti lūkesčius. Jei pavyktų nukreipti lūkesčius į tai, kad ši šalis turi klestėti, kuriam laikui atsisakant tam tikrų teritorijų, tai galbūt jis vėl galėtų kelti pasitikėjimą.
– Ką V. Zelenskis pasakys sąjungininkams?
– Galbūt signalizuos tam tikras iniciatyvas. Sąjungininkai nori šviežių idėjų. Iškyla kitas klausimas, ar V. Zelenskis išdrįs kalbėti rusiškai. Rusija iš tikrųjų žiūrės į šią konferenciją ir lygins ją su V. Putino.
