Tai yra naujausia iš drastiškų priemonių, kurių šalies valdžiai teko imtis dėl rimtos elektros krizės. Šalies prezidentas Nicolas Maduro'as (Nikolas Maduras) dėl susidariusios padėties kaltina „El Nino“ meteorologinį fenomeną, sukėlusį sausrą.

Savo ruožtu kritikai sako, kad tai yra ne vienerius metus trukusio prasto ekonominio valdymo rezultatas.

Elektros reikalų ministras Luisas Motta Dominguezas (Luisas Mota Domingesas) apie valdžios sprendimą pranešė per televiziją ir sakė, kad daugiau informacijos bus paskelbtas per kelias ateinančias dienas.

N. Maduro'as jaučia vis didesnį centro-dešiniųjų pažiūrų opozicijos spaudimą. Pastaroji pažadėjo nuversti prezidentą po to, kai sausį laimėjo rinkimus, apkaltindama jį dėl ekonominės krizės.

Venesuelos ekonomika smuko dėl kritusių naftos kainų, nes šalis yra priklausoma nuo iš užsienio gautų pajamų. Šalyje trūksta vaistų ir tokių būtinų prekių, kaip tualetinis popierius ar aliejus.

Pats N. Maduro'as sako, kad recesija įvyko dėl kapitalistų sukelto „ekonominio karo“.

Siekdama taupyti elektros energiją Venesuelos valdžia taip pat praėjusią savaitę pranešė pusvalandžiu į priekį pasukanti laikrodžius šalyje. Be to, valstybės tarnautojams buvo suteiktas laisvadienis penktadienį kiekvieną savaitę ateinančius du mėnesius. N. Maduro'as taip pat paragino moteris nesinaudoti plaukų džiovintuvais.

„Daugiausia elektros energijos suvartoja gyventojai“, – sakė L. Motta Dominguezas.

Ministro teigimu, dėl šalyje kilusios sausros gerokai nuseko vanduo šalies pietryčiuose esančioje užtvankoje, kuri maitina čia veikiančią hidroelektrinę, patenkinančią 70 proc. šalies elektros poreikio.

Vandens lygis gerokai sumažėjo prie aštuoniolikos šalies hidroelektrinių, dėl to Venesueloje dažnai dingta elektra. Be tom normuojamas ir vanduo.