Apie tai trečiadienį rašo portalas „TVP World“.
Šis posūkis žymi svarbų Budapešto užsienio politikos pokytį, ankstesnei Viktoro Orbano administracijai naudojusis vienbalsio pritarimo reikalavimu, kad sustabdytų Europos taikos priemonę (EPF), ir taip sudarius daugiau nei 40 mlrd. eurų laukiančių kompensacijų vėlavimą.
Toks vėlavimas piktino didžiąsias šalis donores, tokias kaip Vokietija ir Nyderlandai, bei vertė ES ieškoti alternatyvių būdų užtikrinti, kad Ukraina ir toliau gautų svarbias ginklų siuntas tuo metu, kai augo Rusijos pajėgų keliama grėsmė.
Budapešto sprendimas atšaukti veto dėl EPF – nebiudžetinio ES finansavimo mechanizmo, kompensuojančio šalims apie 40 proc. Ukrainai siunčiamų ginklų vertės – iškart atlaisvina 6,6 mlrd. eurų kompensacijų, o vėliau tikimasi ir daugiau lėšų.
ES pareigūnams dabar pavesta užbaigti lėšų paskirstymo ir būsimų paraiškų teikimo protokolus. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha yra paraginęs ES partnerius pasinaudoti naujai prieinamomis kompensacijomis ir įsigyti oro gynybos priemonių iš JAV pagal NATO Prioritetinių poreikių sąrašo (PURL) programą.
Pozicijos pasikeitimas yra dalis platesnių naujojo Vengrijos ministro pirmininko Peterio Magyaro pastangų perkrauti santykius su ES, NATO ir Ukraina.