Vienas V. Orbano partijos „Fidesz“ įstatymų leidėjas pateikė įstatymo projektą, kuriuo būtų išplėsti prieštaringai vertinamo Vengrijos suvereniteto apsaugos biuro įgaliojimai, kad jis galėtų nustatyti organizacijas, kurios daro įtaką viešosioms diskusijoms ar rinkėjų nuotaikoms taip, kad tai, biuro nuomone, kenkia Vengrijos interesams.

Pagal siūlomą teisės aktą tokios organizacijos vyriausybės dekretu galėtų būti įtrauktos į sąrašą, iš jų būtų atimtas finansavimas ir taikomos griežtos finansinės nuobaudos, jei būtų nustatyta, kad jos „kelia grėsmę Vengrijos suverenitetui vykdydamos veiklą, kuria siekiama daryti įtaką viešajam gyvenimui su užsienio parama“.

Tai naujausia iš V. Orbano vyriausybės priemonių sugriežtinti politinės raiškos ir pilietinio aktyvumo kontrolę Vengrijoje ir matoma kaip reikšmingas vyriausybės ilgalaikio susidorojimo su valdžią kritikuojančia žiniasklaida ir nevyriausybinėmis organizacijomis sustiprinimas.

Apie tai skelbiama ir artėjant kitų metų rinkimams, kuriuose V. Orbanui, premjero poste dirbančiam 15 metų – ilgiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES), – bus metamas rimtas iššūkis.

Parlamentas dėl įstatymo projekto tikriausiai balsuos artimiausiomis dienomis ir tikimasi, kad jis bus priimtas, nes „Fidesz“ turi dviejų trečdalių balsų daugumą.

Susidurdamos su vis didėjančiu teisiniu ir finansiniu vyriausybės spaudimu, daugelis Vengrijos nepriklausomų žiniasklaidos priemonių ir NVO vis dažniau naudojasi tarptautinėmis dotacijomis ir pagalba, kad galėtų išlaikyti savo veiklą.

Tačiau vasarį pasakytoje kalboje, kurioje netrūko sąmokslo retorikos, V. Orbanas teigė, kad organizacijos, gaunančios bet kokį finansavimą iš užsienio, „turi būti panaikintos, jos turi būti nušluotos (...). Būtina užtikrinti, kad jų egzistavimas taptų teisiškai neįmanomas“.

Lygina su „užsienio agentų“ įstatymu

V. Orbanas jau daugelį metų vykdo susidorojimą su NVO ir nepriklausoma žiniasklaida, priimdamas įstatymus, kuriais, kritikų teigimu, siekiama stigmatizuoti ir trukdyti grupėms, kurios teikia apsaugą moterims ir mažumoms, teikia teisinę ir žmogaus teisių pagalbą ir demaskuoja pareigūnų korupciją.

Šios pastangos sustiprėjo 2023 metais, kai V. Orbano dešinioji, populistine vadinama vyriausybė įsteigė Suvereniteto apsaugos biurą – instituciją, kuriai pavesta tirti organizacijas ir žiniasklaidos priemones, kurioms esą daro įtaką užsienio šalys.

Biuras turi teisę rinkti informaciją apie bet kokias grupes ar asmenis, kurie naudojasi užsienio finansavimu ir daro įtaką viešoms diskusijoms, o Vengrijos slaptosios tarnybos gali padėti atlikti tyrimus. Už pažeidimus gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki trejų metų.

Oponentai lygina biurą su Rusijos „užsienio agentų“ įstatymu ir teigia, kad jis gali būti naudojamas savavališkai susidoroti su vyriausybės kritikais, įskaitant NVO ir žurnalistus.

Pirmadienį pateiktame įstatymo projekte pateikiama plati grėsmės suverenitetui apibrėžtis. Organizacijoms gali būti taikomos sankcijos, jei jos prieštarauja tokioms vertybėms kaip Vengrijos demokratiškumas, nacionalinė vienybė, tradicinės šeimos struktūros ar krikščioniškoji kultūra arba neigiamai jas vaizduoja – tai gali reikšti, kad net teisėta vyriausybės politikos kritika gali būti traktuojama kaip grėsmė nacionaliniam saugumui.

Į sąrašą įtrauktoms grupėms būtų uždrausta gauti finansavimą pagal Vengrijos 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio programą – itin svarbų finansavimo šaltinį daugeliui ne pelno siekiančių organizacijų – ir būtų reikalaujama gauti specialų nacionalinės mokesčių institucijos leidimą priimti bet kokias užsienio dotacijas.

Be to, Vengrijos piliečiai, siunčiantys pinigus sąrašą įtrauktoms organizacijoms, turės pateikti oficialią deklaraciją, patvirtinančią, kad jų įnašai nebuvo gauti iš užsienio. Organizacijoms, kurios gavo draudžiamą paramą, būtų skiriamos baudos, 25 kartus viršijančios gautos sumos vertę.