Kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) kabinetas pareiškė, kad Berlynas per ateinančius 12 mėnesių išves savo karius iš šios Vakarų Afrikos šalies.
„Nesvarbu, ar to norime, ar ne, tai, kas vyksta Sahelyje, turi įtakos ir mums“, – pareiškė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok).
„Pertvarkome savo veiklą regione ir per ateinančius 12 mėnesių leisime savo dalyvavimą [JT misijoje Malyje] MINUSMA baigti struktūriškai“, – teigė ji.
MINUSMA buvo sukurta 2013 metais, kad padėtų stabilizuoti padėtį šalyje, kovojančioje su džihadistų sukilimu.
Praėjusiais metais Vokietija paskelbė, kad iki 2024 metų gegužės mėnesio planuoja iš misijos išvesti savo karius, kurių šiuo metu yra 1 100.
Valdančioji koalicija jau įtvirtino šį sprendimą.
Tai buvo padaryta po to, kai Vokietijos kariuomenė, vadinama Bundesveru, ne kartą susidūrė su operatyvinėmis problemomis su valdančiąja chunta.
Sahelio valstybė kovoja su saugumo krize nuo 2012 metų, kai šiaurėje prasidėjo džihadistų ir separatistų sukilimai.
Nuo 2020-ųjų rugpjūčio šalį valdo karinė chunta, kuri nutraukė ilgalaikį aljansą su Prancūzija ir kitais Vakarų partneriais kovoje su džihadizmu.
Be to, augo įtampa tarp JT misijos ir Malio kariuomenės vadovų po to, kai, kaip įtariama, iš Rusijos atvyko samdinių grupės „Wagner“ agentų, kurie turėjo sustiprinti vyriausybės pajėgas.
Malis gavo Rusijos karinių prekių siuntų 2022 metų kovą ir rugpjūtį bei dar kartą šių metų sausį.
„Akivaizdu, kad Malio vyriausybė kurį laiką nenorėjo leisti MINUSMA visapusiškai vykdyti savo pareigas“, – sakė šaltinis Vokietijos vyriausybėje.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) praėjusį mėnesį lankydamasis regione pažadėjo, kad Berlynas liks įsipareigojęs užtikrinti saugumą Sahelyje ir po planuojamo savo karių išvedimo iš Malio.
Kovo mėnesį Vokietijos ministrų kabinetas pritarė, kad iki 60 Vokietijos karių dalyvautų naujoje ES vadovaujamoje karinėje misijoje EUMPM, įsikūrusioje Nigeryje.
Ilgai trunkantis Malio sukilimas nusinešė tūkstančius gyvybių ir privertė šimtus tūkstančių žmonių palikti savo namus.
Ekspertai ginčija chuntos teiginius, kad per praėjusius metus ji sutriuškino džihadistus. Tačiau pastaruoju metu ji patyrė keletą kruvinų išpuolių.
Naujausi komentarai