Senstant visuomenei, Vokietija jau daugelį metų stengiasi pritraukti pakankamai darbuotojų įvairiuose sektoriuose, įskaitant viešbučius, sveikatos priežiūrą ir statybą. 2022 metų pabaigoje šalyje buvo apie 2 mln. laisvų darbo vietų.

Valdančiajai koalicijai priklausantys įstatymų leidėjai balsavo už teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama kvalifikuotiems darbuotojams iš užsienio sudaryti palankesnes sąlygas įsidarbinti Vokietijoje.

Pagal naująsias taisykles, bus taikoma balų sistema, pagrįsta Kanados modeliu, pagal kurią bus vertinami tokie veiksniai kaip įgūdžiai, išsilavinimas ir kalbos mokėjimas. Taip pat bus plačiau pripažįstamos užsienyje įgytos profesinės kvalifikacijos.

Ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robertas Habekas) palankiai įvertino šią žinią, nes, anot jo, darbo jėgos trūkumas yra viena iš neatidėliotinų problemų, su kuriomis susiduria Vokietija.

„Mažiname kliūtis imigracijai“, – pabrėžė jis pareiškime. 

„Ateityje įmonėms bus daug lengviau įdarbinti kvalifikuotus darbuotojus iš užsienio.“

Tačiau opozicijos politikai kritikavo įstatymą, ypač nuostatą, pagal kurią kai kuriems prieglobsčio prašytojams, jau esantiems šalyje, leidžiama joje apsigyventi, jei jie yra kvalifikuoti ir turi darbo pasiūlymą arba jau dirba.

Koalicija „pasauliui siunčia signalą, jog praktiškai visi, kas kažkokiu būdu pateko į šalį, gali joje pasilikti“, – žiniasklaidos grupei RND sakė konservatyvios CDU partijos įstatymų leidėjas Thorstenas Frei (Torstenas Frėjus).

Tačiau darbdavių organizacijos jau seniai ragino sušvelninti imigracijos taisykles 84 mln. gyventojų turinčioje šalyje.

Anksčiau šiais metais Vokietijos prekybos ir pramonės rūmai pareiškė, jog darbo jėgos trūkumo problema daro didžiulį ekonominį poveikį ir kad pusė apklaustų Vokietijos įmonių susiduria su sunkumais ieškodamos darbuotojų.