Pretenzijos darbdaviams

Šie nuogąstavimai gali atrodyti perdėti, tačiau jie nėra nepagrįsti. Vienos didžiausių Vokietijos kebabų gamyklų darbuotojai įsitraukė į įnirtingą kovą su savo darbdaviu dėl užmokesčio ir darbo sąlygų.

Pietvakarių Vokietijoje esančio fabriko „Birtat Meat World SE“ darbuotojai jau ilgas savaites ne kartą buvo sustabdę gamybos liniją rengdami įspėjamuosius streikus ir reikalaudami padidinti darbo užmokestį 375 eurais per mėnesį.

Dabartiniai jų atlyginimai labai skirtingi ir neatskleidžiami. Jiems atstovaujanti Maisto, gėrimų ir viešojo maitinimo profesinė sąjunga teigia, kad mokėjimo būdai yra neskaidrūs, o darbuotojai už tą patį darbą gauna pernelyg skirtingus atlyginimus, praneša Vokietijos naujienų agentūra DPA.

Darbuotojai, padedami profesinės sąjungos, taip pat bando sudaryti kolektyvinę sutartį.

Imigrantai darbuotojai

Daugelis darbuotojų yra imigrantai iš Turkijos, Rumunijos ar Bulgarijos, kurie gamykloje, kur tvyro beveik minusinė temperatūra, kad žalia mėsa išliktų šviežia, leidžia ilgas ir sunkias darbo dienas.

Trečiadienį daugelis darbuotojų vėl laikinai paliko darbo vietas, mojuodami vėliavomis prie pagrindinių gamyklos vartų, mušamais būgnais, švilpimu ir šaukimu reikalaudami didesnių atlyginimų ir kolektyvinės sutarties.

Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad „Birtat“ kol kas nenusileido nė vienam reikalavimui.

Milijonai kiekvieną mėnesį

Įmonė „Birtat“, įsikūrusi Mure, 30 km į šiaurę nuo Štutgarto, kebabus ant iešmų gamina jau daugiau kaip 30 metų. Jos interneto svetainėje rašoma, kad ji gamina maltos jautienos, veršienos, vištienos arba kalakutienos kebabus ant iešmų, kurie gali sverti iki 120 kg.

Darbuotojai pjausto mėsą, marinuoja ją ir ant ilgų metalinių iešmų suveria žalios produkcijos gabalėlius. Tada mėsa užšaldoma šoko kamerose ir pristatoma į restoranus visoje šalyje.

„Birtat“ teigia, kad ji tiekia produkciją tūkstančiams kebabų kioskų ir greitojo maisto užkandinių ir kas mėnesį pasiekia daugiau nei 13 mln. pirkėjų. Kai kurie restoranų savininkai nerimauja, kad jei darbuotojai nuspręstų rengti ilgalaikį streiką, vokiečių mėgstamiausias greitojo maisto užkandis iš tiesų gali pabrangti ar net tapti deficitinis.

Kylančios kainos

Vokiečiai jau skundžiasi, kad kebabas, kuris maždaug prieš du dešimtmečius kainavo 2,50 euro, tapo per brangus, – daugelyje vietų už jį prašoma mažiausiai 7 eurų ar daugiau.

Halilas Dumanas naujienų agentūros AP buvo pakalbintas, kol buvo užsiėmęs maltos jautienos gabalėlių pjaustymu mažoje užkandinėje „Pergamon Doner“ vienoje Berlyno traukinių stotyje.

„Viskas darosi vis sunkiau ir sunkiau, – sakė 68 metų turkų imigrantas. – Produkcija brangsta, o mes beveik nebegauname pelno.“

Kebabas, kuris maždaug prieš du dešimtmečius kainavo 2,50 euro, tapo per brangus, – daugelyje vietų už jį prašoma mažiausiai 7 eurų.

„Tačiau jei dar labiau pakelsime kainas, žmonės čia nebepirks“, – teigė daugiau kaip 30 metų Vokietijos sostinėje kebabinėse dirbantis H. Dumanas, kuris klasikinį kebabą parduoda už 7,50 euro.

Išskirtinė istorija

Vokiečiai nuo seno mėgsta kebabus, kurie Vokietijoje vadinami doner. Žodis kilęs iš turkiško veiksmažodžio „donmek“, reiškiančio apversti, – mėsa kelias valandas kepama ant iešmo, o kai apskrunda, pjaustoma plonais griežinėliais.

Pirmą kartą į Berlyną šį keptos mėsos užkandį, suvyniotą į pitą su smulkintomis salotomis, pomidorais, svogūnais ir įvairiais padažais, XX a. aštuntajame dešimtmetyje atvežė turkų imigrantai, o dabar jis parduodamas visur Vokietijoje – nuo Baltijos jūros iki Bavarijos Alpių.

Pasak legendos, doner kebabą 1971 m. išrado darbininkas iš Turkijos Mahmutas Aygunas, pardavinėjęs mėsą pitos gabalėlyje su jogurto padažu netoli pagrindinės traukinių stoties, šalia Vakarų Berlyno zoologijos sodo.

Vokietijoje gyvena apie 2,9 mln. turkiškų šaknų turinčių žmonių, tačiau doner kebabas šalyje tapo toks įprastas, kad daugelis užsienio turistų jį laiko tipišku vokišku užkandžiu ir net nežino apie jo kilmę.

22-ejų studentė Nele Langfeld, po egzamino panorusi ko nors gardaus, atėjo į „Pergamon Doner“. Laukdama eilėje ji sakė, kad nors negirdėjo apie „Birtat“ darbo ginčą, jai nepatinka mintis, kad gali pritrūkti doner kebabų arba gali pakilti jų kainos.

„Turiu ribotą biudžetą, todėl to man mažiausiai reikia, – teigė ji. – Doner yra vienintelis įperkamas valgis, kuris tikrai užpildo skrandį, – taip ir turėtų likti.“