Nepaklusdamas lūkesčiams, kad tęsis mažėjimo tendencija, eksportas, lyginant su ankstesniu mėnesiu, išaugo 0,9 proc., kai vasarį susitraukė 1,6 proc., pranešė federalinė statistikos agentūra „Destatis“. Tačiau naujų užsakymų skaičius, kuris atidžiai stebimas kaip rodiklis, galintis parodyti būsimą verslo aktyvumą, nusmuko 0,4 proc., palyginus su ankstesniu mėnesiu – įmonės „FactSet“ apklausti analitikai prognozavo 0,45 proc. prieaugį.

Pasak ING banko analitiko Carsteno Brzeskio, antradienį paskelbti duomenys patvirtina „į eksportą orientuoto Vokietijos augimo modelio sugrįžimą“. Tačiau silpni pramonės užsakymai „sugadino optimizmo vakarėlį“, sakė jis ir užsiminė apie „didelę riziką, kad į eksportą orientuotos sėkmės formulės atgijimas tėra trumpalaikis“.

Kovą užsakymus skatino stipri paklausa euro zonoje, tačiau užsakymai vidaus rinkoje sumažėjo 3,6 proc., o likusiame pasaulyje sumenko 2,9 proc.

Eksportas į Europos Sąjungą (ES), lyginant su vasariu, ūgtelėjo 0,5 proc., o į likusį pasaulį – 1,3 proc.

Tuo metu importas į Vokietiją kovą, palyginti su ankstesniu mėnesiu, padidėjo 0,3 proc. Šalies prekybos perteklius sudarė 22,3 mlrd. eurų.

Didelė infliacija, brangi energija ir silpnesnė paklausa svarbioje Kinijos rinkoje pastaraisiais mėnesiais smarkiai prislėgė svarbų Vokietijos gamybos sektorių. Tačiau numatomas paklausos atsigavimas vidaus rinkoje ir užsienyje reikš, kad „gaunamų užsakymų skaičius metams bėgant vėl didės“, pareiškime nurodė ekonomikos ministerija.

Vokietijos vyriausybė balandį nežymiai padidino 2024 m. augimo prognozę nuo anksčiau numatytų 0,2 proc. iki 0,3 proc.

Vokietijos ekonomika pirmą metų ketvirtį paaugo 0,2 proc. ir išvengė recesijos, kadangi 2023 m. pabaigoje bendrasis vidaus produktas (BVP) susitraukė.