Dabartinė CDU generalinė sekretorė per antrąjį balsavimo ratą atrėmė ilgamečio A. Merkel varžovo Friedricho Merzo (Frydricho Merco), siekusio pastūmėti partiją toliau į politinę dešinę, iššūkį, gavusi 51,7 proc. balsų per šiauriniame Hamburgo mieste vykstantį suvažiavimą. A. Kramp-Karrenbauer surinko 517, o 63 metų F. Merzas – 482 balsus.

Naująjį CDU pirmininką rinko 1 001 delegatas. Kad laimėtų, kandidatas turėjo surinkti ne mažiau kaip 50 proc. balsų.

Per pirmąjį turą 56 metų A. Kramp-Karrenbauer gavo 450 balsų. Už jos varžovą F. Merzą, buvusį partijos parlamentinės frakcijos vadovą, balsavo 392 delegatai.

Sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas (Jensas Španas), neretai kritikuodavęs A. Merkel, bet laikomas autsaideriu, per pirmąjį ratą iškrito, surinkęs 157 balsus.

„Priimu balsavimo rezultatus ir dėkoju delegatams už parodytą pasitikėjimą manimi“, – po balsavimo sakė A. Kramp-Karrenbauer.

CDU delegatai pasveikino ją su pergale ir įteikė gėlių puokštę.

Kaip pažymi Vokietijos žiniasklaida, A. Kramp-Karrenbauer pagal savo politines pažiūras yra artimiausia A. Merkel iš trijų kandidatų, kovojusių dėl partijos pirmininko posto.

Jai laimėjus didėja tikimybė, kad A. Merkel galės dirbti kanclerės poste iki pat savo ketvirtosios kadencijos pabaigos 2021 metais.

A. Kramp-Karrenbauer žadėjo išlaikyti krypties tęstinumą po 18 metų trukusio vadovavimo, bet taip pat didinti paprastų partijos narių vaidmenį.

Prieš balsavimą pasakytoje trumpoje pakilaus tono kalboje, sulaukusią daugelio atsistojusių delegatų plojimų, A. Kramp-Karrenbauer paragino partiją atmesti baimės politiką, Vokietijoje ir Europoje stiprėjant ultradešiniosioms jėgoms.

„Turime turėti drąsos kreipti kursą prieš laikmečio dvasią“, – pabrėžė ji.

64 metų A. Merkel anksčiau pasakytoje kalboje tvirtai gynė savo nuosaikųjį kursą, kurio visuomet laikėsi nuo 2005-ųjų, kai tapo kanclere.

Sulaukusi atsistojusių delegatų audringų ovacijų, pastebimai sujaudinta A. Merkel pasakė, kad tvirtai laikydamasi savo principų jos vadovaujama partija laimėjo ketverius nacionalinius rinkimus.

„Sunkiais laikai neturėtume užmiršti savo krikščioniškos ir demokratinės laikysenos“, – pabrėžė ji.

Griežtesnis tonas Rusijos atžvilgiu

A. Kramp-Karrenbauer ne kartą sakė, kad Vokietija turėtų vykdyti atsakingesnę užsienio politiką ir skirti daugiau lėšų gynybai.

Rusijos atžvilgiu jis pasisakydavo griežčiau negu A. Merkel. Pavyzdžiui, po lapkričio 25-ąją įvykusio incidento Kerčės sąsiauryje, kai Rusijos pajėgos apšaudė ir perėmė tris Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivus bei areštavo jų įgulas. A. Kramp-Karrenbauer pasiūlė uždrausti iš Azovo jūros išplaukiančius Rusijos laivus priimti Vakarų šalių uostuose, nors kanclerė reagavo santūriau ir kvietė deeskaluoti padėtį.

Kalbėdama apie Rusiją ir Vokietiją turinčią sujungti dujotiekio „Nord Stream“ antrąją šaką, A. Kramp-Karrenbauer sakė, kad jos atsisakymas būtų radikalus žingsnis, bet iškėlė galimybę Vokietijai sumažinti šiuo vamzdynu pumpuojamų dujų apimtis.

„Mažoji Merkel“

Vokiečių „AKK“ vadinama rami ir nepretenzinga Annegret Kramp-Karrenbauer (Anegret Kramp-Karenbauer) yra taip pripratusi prie palyginimų su savo globėja kanclere Angela Merkel, kad jos netrikdo nė pravardė „Mažoji Merkel“.

Tačiau ką tik išrinkta naujoji centro dešinės Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderė, pakeitusi 18 metų šias pareigas ėjusią A. Merkel, visada akcentuoja, kad nėra tiksli savo garsiosios pirmtakės kopija.

AKK, daugelio laikoma kanclerės pasirinkta politine įpėdine, pažadėjo tvirtai laikytis A. Merkel nubrėžto nuosaikaus kurso ir tvirtino, kad susilpnėjusiai CDU reikia užsiimti poziciją kaip „žmonių partijai per vidurį“.

Tačiau ši 56 metų uoli katalikė ir trijų vaikų motina yra konservatyvesnė tokiais socialiniais klausimais kaip gėjų santuokos ir žadėjo griežtesnę liniją dėl migracijos, partijai siekiant susigrąžinti į kraštutinių dešiniųjų stovyklą pabėgusius rinkėjus.

„Turiu savo protą ir tai yra nulėmę konfliktų su Angela Merkel“, – neseniai laikraščiui „Frankfurter Allgemeine“ sakė 56 metų A. Kramp-Karrenbauer.

„Tačiau neketinu dirbtinai atsiriboti nuo jos“, – pademonstruodama jos skiriamuoju ženklu tapusį lojalumą pridūrė naujoji partijos lyderė.

Globotinės pergalė reikš palengvėjimą kanclerei, kurios šansai likti šiame poste iki kadencijos pabaigos 2021-aisiais iš dalies priklauso nuo to, kaip ji sutars su naująja CDU vadove.

Gėlės nuo A. Merkel

Saro krašte – mažoje Vokietijos žemėje Prancūzijos pasienyje – gimusi A. Kramp-Karrenbauer augo didelėje katalikiškoje šeimoje. Save vaikystėje ir paauglystėje ji vadina nuoboda, kuriai labai patiko skaityti ir kuri niekada nedrįsdavo praleisti pamokų.

1984 metais ji ištekėjo už Helmuto Karrenbauerio (Helmuto Karenbauerio) ir pradėjo teisės ir politologijos studijas.

Pora turi tris vaikus ir AKK dėkojo savo vyrui už tai, kad jis yra namuose sėdintis tėtis, leidžiantis jai kopti karjeros laiptais.

A. Kramp-Karrenbauer buvo populiari regiono politikė, dirbo keliuose žemės ministrų postuose, o 2011-aisiais tapo Saro krašto premjere.

Visos šalies dėmesį ji atkreipė 2017 metais, kai buvo perrinkta didžiule persvara. Tai buvo reta šviesi išimtis CDU, regionų rinkimuose patyrusiai virtinę nesėkmių.

Po tos pergalės pati A. Merkel įteikė gėlių šiai trumpų plaukų šukuoseną ir akinius nešiojančiai politikei.

Vėliau AKK suvaidino svarbų vaidmenį komplikuotose koalicijos derybose po aiškaus laimėtojo neiškėlusių visuotinių rinkimų ir pelnė pagyrų už ryžtą bei pragmatiškumą per tą susitikimų maratoną.

Vasario mėnesį A. Merkel atsilygino AKK paskirdama ją antruoju žmogumi partijoje – CDU generaline sekretore – taip atviliodama politikę iš Saro krašto į Berlyną.

„Valytoja Gretel“

Tapusi CDU vadove A. Kramp-Karrenbauer įgyja palankiausias pozicijas tapti savo partijos kandidate į kanclerio postą ir neslepia norinti gauti šias pareigas.

AKK atmeta kritiką, kad ji tęs lygiai tokią pačią politiką, kaip ir A. Merkel, kai CDU būtina atsinaujinti, ir sako, kad neįžvelgia jokios būtinybės „panaikinti“ šios lyderės palikimą.

Tačiau ji ėmėsi pastangų kurti savitą įvaizdį.

Nors ir gyrė itin prieštaringai vertinamą A. Merkel 2015 metų sprendimą įsileisti į šalį šimtus tūkstančių prieglobsčio ieškotojų, AKK sako, kad reikia tvirtesnių veiksmų, kad būtų išsklaidyti vokiečių nuogąstavimai dėl saugumo ir integracijos.

Politikė teigė, kad už nusikaltimus nuteisti prieglobsčio ieškotojai turėtų būti deportuoti ne vien iš Vokietijos, bet iš iš Šengeno erdvės.

Ji taip pat kėlė galimybę sugrąžinti privalomąją karinę tarnybą arba metų trukmės alternatyviąją tarnybą, siekiant padidinti visuomenės sanglaudą.

Ko gera, kontraversiškiausias jos veiksmas buvo nepritarimas tos pačios lyties asmenų santuokoms, įteisintoms Vokietijoje 2017 metais ir remiamoms A. Merkel.

A. Kramp-Karrenbauer neretai dalyvaudavo Saro krašte kasmet rengiamuose karnavaluose ir daugelį pralinksmindavo persirengdama „valytoja Gretel“.

Ji šį vaidmenį atliko ir praeitais metais, išėjusi į sceną vilkėdama chalatą, su šluota rankose, kad pasišaipytų ir didžiosios politikos veikėjų Berlyne. Toks A. Merkel poelgis, ko gera, būtų neįsivaizduojamas.

Nepaisant šių skirtumų, dauguma vokiečių įsitikinę, kad AKK simbolizuoja ankstesnę politiką šalyje, besiruošiančioje užbaigti A. Merkel epochą.

„Partijoje trokštama didesnės įtraukties ir pasitikėjimo savimi, – sakė ji. – Tačiau man neatrodo, kad šis troškimas visiškai kertasi su dabartiniu kursu.“