Tuo tarpu praeitais metais Berlyno vietos žvalgybos agentūra buvo apkaltinusi Rusiją dėl ištisos virtinės šnipinėjimo ir sabotažo operacijų.

Politikai ir kelių partijų darbuotojai gavo elektroninius laiškus, neva siųstus iš NATO būstinės, tačiau juose buvo nuorodos, kurias spragtelėjus gavėjo kompiuteryje slapta įsidiegdavo šnipinėjimo programa, pranešė dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“ ir visuomeniniai transliuotojai NDR bei WDR.

Vokietijos žiniasklaida, cituodama neįvardytus saugumo ekspertus, paskelbė, kad atakas rugpjūčio 15 ir 24 dienomis įvykdė Rusijos valdžios remiami programišiai.

Dokumentą, kuris buvo platinamas Vokietijos federaliniame informacijos saugumo biure (BSI), trečiadienį gavo ir AFP. Minėtas dokumentas įspėjo įstatymų leidėjus apie atakas.

„Žinau padėtį, su kuria susidūrė amerikiečiai, todėl man svarbu apsaugoti partijas nuo šnipinėjimo“, dienraščiui „Sueddeutsche Zeitung“ sakė BSI vadovas Arne Schoenbohmas (Arnė Šenbomas).

Jis kalbėjo apie virtinę kibernetinių atakų, nuo kurių šiemet nukentėjo JAV Demokratų partija. Kandidatės į prezidentus Hillary Clinton (Hilari Klinton) kampanijos atstovai apkaltino Rusiją kišimusi, susijusiu su apmaudžiu elektroninių laiškų nutekinimu liepą.

Kaip ir JAV atveju, BSI baiminasi, kad programišiai gali nutekinti konfidencialios partijų informacijos, siekdami paveikti viešąją nuomonę artėjant kitąmet vyksiantiems Vokietijos visuotiniams rinkimams.

Praėjusiais metais buvo taikomasi į Vokietijos žemuosius parlamento rūmus. Ši sukta operacija, vadinama „Sofacy/APT 28“, buvo nukreipta į Bundestagą. Taip pat paveikė NATO nares ir išjungė prancūzų televizijos „TV5Monde“ transliaciją.

Kitaip nei praėjusių metų ataka, šiemet kibernetiniai išpuoliai pakenkė ne tik konkrečioms parlamento grupėms, bet ir platesnei partijų veiklai: regioniniam Krikščionių demokratų sąjungos tinklui vakariniame Saro krašte ar federaliniams Kairiųjų partijos biurams.