Pasak reguliuotojos, šio dujotiekio eksploatavimo tikslais privalu pirmiausia įsteigti operatorę, kuri atitiks Vokietijos įstatymus.

„Agentūra padarė išvadą, kad dujotiekio „Nord Stream 2“ operatorę būtų galima sertifikuoti tik tuo atveju, jei jos teisinė forma atitiktų Vokietijos įstatymų reikalavimus“, – sakoma paskelbtame pranešime.

Sertifikavimo procedūra „stabdoma tol, kol „Nord Stream 2“ patronuojančios bendrovės pagrindinis turtas ir žmogiškieji ištekliai“ bus perduoti patronuojamajai Vokietijoje įkurtai įmonei, kuriai priklausys ir kuri eksploatuos vokiškąją dujotiekio dalį“, pridūrė reguliuotoja, turėsianti įvertinti naujai pateiktus dokumentus.

Vokietijos federalinė tinklų agentūra turi iš viso keturis mėnesius – iki 2022 metų sausio – užbaigti „Nord Stream 2“ sertifikavimo procesą.

Baigusi šį procesą Vokietijos reguliuotoja pateiks ataskaitą Europos Komisijai, kuri turės du mėnesius išvadai, su galimybe šį laikotarpį pratęsti dar dviem mėnesiams.

Beveik prieš mėnesį „Nord Stream 2 AG“ skelbė, jog vamzdyno pirmoji gija jau užpildyta techninėmis dujomis ir paruošta veikimui.

Anksčiau „Gazprom“ teigė ketinantis pradėti tiekti dujas naujuoju dujotiekiu dar šiais metais. Kremliaus kontroliuojamas koncernas tvirtino, jog šiais metais juo gali būti perpumpuota 5,6 mlrd. kubinių metrų dujų.

55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas, praėjusį mėnesį baigtas kloti šalia tokio pat pajėgumo beveik dešimtmetį veikiančio „Nord Stream“, padvigubintų šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus galimybes ir leistų Maskvai atsisakyti dujų kelio į Europą per Ukrainą.

Šio projekto priešininkės, tarp kurių – JAV ir virtinė Europos šalių, įskaitant Ukrainą, Lenkiją ir Lietuvą, argumentuoja, kad „Nord Stream 2“ padidins Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir sustiprins Maskvos geopolitinę įtaką.