Nuo rugpjūčio iki spalio mėnesio šaliai buvo pažadėta skirti 2,11 mlrd. eurų paramos, ketvirtadienį paskelbė Kylio pasaulio ekonomikos institutas (IfW).

Tai tik kiek daugiau nei dešimtadalis sumos per tą patį praėjusių metų laikotarpį ir mažiausia suma nuo 2022 metų sausio mėnesio, prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, teigė IfW, kuris reguliariai registruoja visus paramos įsipareigojimus Ukrainai.

„Mūsų duomenys patvirtina įspūdį, kad pastaraisiais mėnesiais rėmėjai prarado ryžtą“, – sakė paramos Ukrainai sekimo grupės vadovas Christophas Trebeschas.

Ukraina tampa vis labiau priklausoma nuo kelių didelių rėmėjų, tokių kaip Vokietija, JAV ir Šiaurės šalys.

Ir JAV, ir ES kalba apie didelio masto paramos paketus, tačiau jie įstrigę politiniuose ginčuose.

„Atsižvelgiant į nežinią dėl tolesnės JAV paramos, Ukrainai belieka tikėtis, kad ES pagaliau patvirtins seniai skelbtą 50 mlrd. eurų paramos paketą“, – sakė Ch. Trebeschas. Tolesnis delsimas gerokai sustiprintų Rusiją.

Tikimasi, kad sprendimas dėl ES paramos bus priimtas gruodžio viduryje vyksiančiame valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikime. Tačiau tam priešinasi, pavyzdžiui, Vengrija.

Ukraina jau daugiau kaip 21 mėnesį ginasi nuo plataus masto Rusijos invazijos ir yra priklausoma nuo užsienio pagalbos.

Kai kuriais atvejais ji gali remtis jau pažadėtomis daugiametėmis programomis.

Tyrėjų teigimu, ES valstybės narės ir Europos institucijos kartu dabar teikia didesnę pagalbą gynybai nei JAV, kuri yra didžiausia pavienė paramos teikėja.

Viena iš svarbiausių dar neįgyvendintų programų yra naikintuvų F-16 perdavimas Ukrainai iš įvairių Europos šalių.