Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) nelinkęs masines armėnų žudynes, prasidėjusias prieš 100 metų, vadinti genocidu, nors tokią etiketę diena anksčiau panaudojo Vokietijos prezidentas.

Pasak jo, žodžio „genocidas“ vartojimas, siekiant apibūdinti 1915 metais įvykusias pusantro milijono armėnų žudynes, dėl kurių kaltinamos osmanų pajėgos, pasitarnautų tiems, kurie stengiasi sumažinti Holokausto reikšmę.

„Man darosi bloga nuo tų debatų, per kuriuos iš manęs laukiama, kad šokčiau pro man laikomą lanką, nors visi žino – ir klausiantieji, ir atsakantieji – kad skaudžius prisiminimus retai galima sušvelninti etiketėmis“, – sakė F.W.Steinmeieris savaitraščiui „Der Spiegel“ interviu, kuris bus paskelbtas šeštadienį.

Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas (Joachimas Gaukas) ketvirtadienį per atminimo ceremoniją smerkė prieš šimtmetį buvusias armėnų žudynes ir pavadino jas „genocidu“ bei pridūrė, kad vokiečiams taip pat tenka dalis kaltės dėl tų kruvinų įvykių.

Berlynas pirmą kartą oficialiai pavartojo genocido terminą armėnų tragedijai įvardyti.

„Šiuo atveju mes, vokiečiai, privalome susitaikyti su praeitimi, atsižvelgdami į mūsų bendrą atsakomybę – galbūt bendrą kaltę dėl genocido prieš armėnus“, – J.Gauckas sakė per ekumenines pamaldas Berlyne.

F.W.Steinmeieris pažymėjo, kad Vokietijos užsienio politika siekiama skatinti „paveiktų tautų susitaikymą“. Anot jo, šios problemos suvedimas į žodį genocidas nepadėtų įveikti „tylos tarp turkų ir armėnų“.

Anot jo, šis žodis yra itin nevienareikšmis Vokietijai.

„Mes Vokietijoje turime būti atsargūs, kad galiausiai nesuteiktume pateisinimo tiems, kurie savo politiniais tikslais tvirtina, kad Holokaustas iš tikrųjų prasidėjo dar iki 1933 metų“, – perspėjo F.W.Steinmeieris.

Adolfas Hitleris šalyje paėmė valdžią 1933 metais ir iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos 1945 metais naciai išžudė šešis milijonus žydų.