Po 30 metų pergalių ir pralaimėjimų neįveiktas žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) tebekelia galvos skausmą ne tik Afrikoje, bet ir Europoje, ypač – Estijai ir Ukrainai.

ŽIV lyderė

30-metė trijų vaikų motina Margarita Prigorina jau 15 metų yra priklausoma nuo heroino. Kaip rašo Vokietijos laikraštis "Die Zeit", moteris kasdien nuvyksta į miesto ligoninę, kur padėjusi parašą mažoje knygutėje ir stebint medikams išgeria dozę metadono. Šis preparatas Estijoje nemokamai skiriamas narkomanams, siekiant sumažinti su narkotikais susijusį nusikalstamumą.

Estija yra viena ES lyderių pagal ekonomikos augimą, pirmoji iš Baltijos šalių įsivedė eurą ir garsėja technologine pažanga. Bet dar viena lyderės pozicija valstybei garbės nedaro: Estijoje yra didžiausias sergančių ŽIV koeficientas visoje Europoje. Šį virusą nešioja 1,3 proc. šalies gyventojų.

M.Prigorinai ŽIV buvo diagnozuotas 2001-aisiais. Moteris užsikrėtė dalydamasi švirkštu su kitais narkomanais.

Pasmerkti gėdai

Estijos AIDS informacijos ir paramos centro duomenimis, taip užsikrečia maždaug 90 proc. žmonių, kuriems nustatomas ŽIV. Dauguma jų yra jaunuoliai nuo 14 iki 24 metų. Daugiausia ŽIV atvejų nustatoma Rusijos pasienyje esančioje Rytų Virumos apskrityje, kur absoliuti dauguma gyventojų yra rusai.

Nors susirgimo atvejų rodikliai stabilizavosi, jie tebėra aukšti. Vien per pirmus keturis šių metų mėnesius ŽIV nustatytas 118 žmonių, daugiau nei pusė jų yra Talino gyventojai. Iš viso Estijoje yra 8,5 tūkst. ŽIV nešiotojų, beveik 400 žmonių diagnozuotas AIDS.

Estijos su ŽIV gyvenančių žmonių tinklo vadovas Igoris Sobolevas, kuris pats nešioja šį virusą, teigia, kad tokie žmonės Estijoje yra pasmerkti gėdai. Jie laikomi narkomanais, kurie nenori integruotis, ir šitaip tik dar labiau stumiami į visuomenės pakraštį, verčiami elgtis neatsakingai.

M.Prigorina slepia savo ligą nuo visų, net nuo savo vaikino Romano, su kuriuo draugauja jau dvejetą metų. Moteris stumia partnerį į pavojų, bet vis tiek nedrįsta prisipažinti, nes bijo jį prarasti.

Vaistų gauna tik kas trečias

14-metė ukrainietė Liza, priešingai, apie ŽIV problemas Ukrainoje nusprendė paskelbti kuo garsiau. Tris kartus per dieną tuo pačiu metu paauglė vartoja antiretrovirusinius preparatus, nuo kurių priklauso jos gyvybė. Liza puikiai supranta, kad turi vartoti vaistus griežtai laikydamasi grafiko.

"Virusas gali mutuoti, ir tuomet tabletės nustos veikti", – kalbėdamasi su Didžiosios Britanijos nacionalinio transliuotojo BBC korespondente paaiškino ji.

Paauglė taip pat suvokia, kad jai labai pasisekė, jog turi šias tabletes. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Ukrainoje siautėja viena didžiausių AIDS epidemijų Europoje, o kovai su ja daroma nepakankamai. Vos trečdalis iš 120 tūkst. oficialiai registruotų ŽIV nešiotojų gauna preparatus, kurie leidžia jiems normaliai gyventi. Jeigu teigiantys, kad sergančių šalyje iš tikrųjų yra dvigubai daugiau, teisūs, vadinasi, vaistų gauna tik kas šeštas.

Tai vienas prasčiausių rodiklių visame pasaulyje. Pavyzdžiui, gerokai skurdesnės Afrikos šalys Botsvana ir Ruanda vaistais aprūpina 80 proc. sergančių ŽIV.

Būtent todėl Liza nusprendė prabilti apie save. Kartu su kitų pacientų grupe ji atėjo į parlamento rūmus ir susijaudinusiu, bet ryžtingu balsu kreipėsi į deputatus, reikalaudama blokuoti biudžeto projektą, kuriame nebuvo numatyta papildomų lėšų kovai su AIDS.

"Be vaistų daugelis tėvų ir vaikų mirs! Prašau jūsų nebalsuoti už šį biudžetą, kad kitiems vaikams nenutiktų taip, kaip nutiko man!" – deputatų prašė paauglė.

Šeimos verslas

Lizai buvo šešeri, kai jos motina mirė nuo AIDS. Kaip ir dešimtys tūkstančių kitų ukrainiečių, Lizos motina užsikrėtė ŽIV įsišvirkštusi pigaus heroino pakaito, gaminamo iš aguonų šiaudelių.

Virusas dažnai plinta, kai narkomanai naudoja tą patį švirkštą. Bet kartais užkrėsti būna ir patys narkotiniai mišiniai, pavyzdžiui, kai prekeiviai maišo juos purvinuose induose.

Liza pasakojo, kad jos motina puikiai kalbėjo angliškai ir kurį laiką dirbo vertėja, kol sutiko vyrą, kuris pripratino ją prie narkotikų.

"Visi mano tėvo giminaičiai prekiavo narkotikais. Tai buvo šeimos verslas", – pasakojo paauglė ir prisiminė dozės laukiančių narkomanų eiles savo kieme.

Galiausiai Lizos motina už narkotikų laikymą atsidūrė kalėjime ir išbuvo ten trejus metus.

"Atgavusi laisvę mama norėjo mesti narkotikus, bet tėvas greitai vėl pasodino ją ant adatos. Po kurio laiko ji susirgo, – toliau pasakojo Liza. – Nemanau, kad ji žinojo apie antiretrovirusinius preparatus. Tuomet tai buvo panašu į mitą: mes girdėjome apie tokius, bet jie buvo tokie brangūs, kad paprasti žmonės negalėjo sau jų leisti."

2005 m. tą pačią dieną, kai jos 27-erių motina mirė nuo AIDS, Liza sužinojo ir apie savo ligą, kai močiutė išėjo iš ligoninės administratoriaus kabineto apsipylusi ašaromis. Mergaitė tapo viena pirmųjų Ukrainos pacienčių, gaunančių antiretrovirusinius preparatus.

"AIDS niekur nedingo"

Jau 30 metų mokslininkai ieško vaisto nuo ŽIV, ir nors skelbiama apie daugybę sėkmingų tyrimų, jie tebelieka 34 mln. šio viruso nešiotojų svajone. Prancūzas virusologas Lucas Montagnier, 1983 m. kartu su kitais mokslininkais atradęs ŽIV, teigia, kad tyrimai turi būti tęsiami.

"AIDS niekur nedingo, nors jaunimas mano, kad su juo baigta, nes atsirado vaistų. Pagrindinių tyrimų tikslas yra rasti greitą gydymo būdą, kad po šešių ar devynių mėnesių kurso žmogus nebebūtų infekuotas ŽIV, ir tuo viskas baigtųsi. Kol kas taip nėra, todėl reikia dar daugybės tyrimų šioje srityje", – televizijai "Euronews" sakė 80-metis mokslininkas, už ŽIV atradimą pelnęs Nobelio premiją.

"Antras svarbus klausimas, į kurį reikia atsakyti, – kodėl epidemija toliau sparčiai plečiasi, ypač Pietų Afrikoje. – tęsė L.Montagnier. – Daugelyje Afrikos regionų virusas neproporcingai greitai plinta tarp moterų, tačiau to nepasakysi apie šiaurinę pasaulio dalį. Mano nuomone, šiems žmonėms būdingi tam tikri biologiniai veiksniai, kuriuos galima gydyti. Tai ne kova su virusu, o kova su veiksniais, kurie padeda virusui plisti. Ir tai galima padaryti net neturint vakcinos."