Maskvos teismas praėjusią savaitę paskelbė, kad Teisingumo ministerija paprašė „likviduoti“  Žydų agentūrą“ dėl teisės pažeidimų, konkrečiai dėl kokių – nenurodoma, ir paskyrė posėdį liepos 28 dieną. Kai kurie ekspertai tai interpretavo kaip įspėjamąjį Kremliaus šūvį į Y. Lapidą, kurio retorika dėl karo Ukrainoje griežtesnė nei buvusio Izraelio premjero Naftali Bennetto, atsistatydinusio liepos 1 dieną.

Per aukštų pareigūnų susitikimą sekmadienį Y. Lapidas sakė, kad „Žydų agentūros biurų uždarymas būtų rimtas įvykis, paveiksiantis santykius“, sakoma vyriausybės pranešime. Be diplomatinių pastangų, kurių jau imamasi ginčui sušvelninti, jis sakė taip pat nurodęs, kad „teisinė delegacija būtų pasirengusi išvykti į Maskvą, kai tik bus gautas Rusijos sutikimas deryboms, ir dėti visas pastangas išnaudojant teisinį dialogą“.

1929 m. įkurta Žydų agentūra atliko pagrindinį vaidmenį 1948 m. kuriant Izraelio valstybę. Rusijoje ji pradėjo veikti 1989-aisiais, likus dvejiems metams iki Sovietų Sąjungos subyrėjimo, kai šimtai tūkstančių žydų iš visos SSRS išvyko į Izraelį. Šiandien daugiau nei milijonas Izraelio piliečių yra kilę iš Sovietų Sąjungos.

Agentūros Rusijos filialo uždarymas nesutrukdys Rusijos žydams persikelti į Izraelį – tai būtų galima pasiekti tik visiškai uždarius Rusijos sienas, tačiau gali sulėtinti procesą.

Iškart po vasario 24 d. pradėtos invazijos į Ukrainą Y. Lapidas, tuomet jis buvo užsienio reikalų ministras, apkaltino Rusiją pažeidžiant „pasaulio tvarką“, o N. Bennettas pabrėžė tvirtus Izraelio ryšius su abiem šalimis, susilaikė nuo tiesioginės invazijos kritikos ir vėliau mėgino būti tarpininku tarp Kyjivo ir Maskvos.

Tapęs ministru pirmininku, Y. Lapidas atnaujino savo kritiką Rusijai, bet vis tiek mėgina laikytis atsargios linijos, kad išsaugotų ryšius su Maskva, kurie laikomi itin svarbiais Izraeliui siekiant išlaikyti gebėjimą vykdyti oro antskrydžius Sirijoje, kur yra Rusijos pajėgos.