2 cm sniego

Žiemos sportas šiandien daugybėje valstybių neįsivaizduojamas be dirbtinio sniego. Jo reikia pačių įvairiausių rungčių slidininkams: biatlonininkams, lygumų slidininkams, šuolininkams, snieglentininkams ir t.t. Olimpinėse žaidynėse sniegas apskritai prilygsta auksui, nuo kurio galiausiai priklauso ir medalių dalybų rezultatai.

Norint pasirūpinti storu sniego paklotu, uždengti juo pakankamą plotą, reikia sunaudoti daug vandens ir elektros energijos. Tiksliau – labai daug. Todėl rengti žiemos olimpiadą ten, kur natūralaus sniego su žiburiu nerasi, yra nešiuolaikiška, netvaru ir labai brangu.

Strasbūro universiteto Geografijos ir erdvinio planavimo fakulteto hidrologijos profesorė Carmen de Jong – viena nedaugelio ekspertų pasaulyje, galinčių argumentuotai įvertinti XXIV žiemos olimpinių žaidynių organizatorių nuveiktus darbus ir jų padarinius gamtai ir aplinkai. Olimpiadą Pekine, kurios organizatoriai sniego patrankas įjungė dar pernai lapkritį, ji vadina pačia netvariausia per visą žiemos olimpinių žaidynių istoriją.

Pirmiausia reikia sulaistyti žemę, kad ji įšaltų ir galėtų laikytis dirbtinis sniegas.

„Neįtikėtina rengti žaidynes, kai trūksta svarbiausio resurso – sniego. Šiuo metų laiku (apylinkėse, kur vyksta žaidynės – red. past.) viename kvadratiniame metre sniego yra tik apie 2–3 cm, tačiau jo turėtų būti šimtą kartų daugiau. Net Alpių regionuose sniegas išlieka vis trumpiau ir trumpiau“, – sakė ji laikraščiui „Die Welt“.

Nepalankios aplinkybės

C.de Jong atkreipia dėmesį į kraštovaizdį, kurį matome stebėdami po atviru dangumi vykstančias Pekino olimpiados varžybas. „Jis ne toks kaip Alpėse ar Skandinavijoje. Kalnai rudi, labai suapvalėję, be uolų, su vaizdingomis ryžių terasomis. Kinijos organizatoriai daro viską, kad sukurtų alpinio kraštovaizdžio įvaizdį. Pavyzdžiui, naujausioje tvarumo ataskaitoje galima rasti iliustracijų, kuriose vaikai traukia rogėmis į mokyklą, nors ant šlaitų nėra sniego. Kai kurie vaizdai netgi buvo retušuoti, kad susidarytų uždaros sniego paklodės įspūdis. Jančingą reklamuojančiuose siužetuose krinta skaitmeninis sniegas. Tarptautinis olimpinis komitetas šią sniego problemą minėjo dar prieš paskelbdamas, kur vyks XXIV žiemos olimpinės žaidynės, tačiau į tai neatsižvelgė. Žaidynės neturėjo vykti vietovėje, kurioje nėra sniego. Tačiau padariniai sprendimus priimantiems asmenims buvo nereikšmingi", – sako mokslininkė.

Žaidynės vyksta viename sausringiausių Kinijos regionų, kur planuojama uždrausti drėkinti žemės ūkio pasėlius, todėl dirbtinio sniego dangai vandenį tenka pumpuoti net daugiau nei 30 km į kalnus. „Sniego turi būti ne tik visose slidinėjimo trasose, bet ir visuose privažiavimo keliuose, kad galėtų važiuoti sniego valymo mašinos. Tai absurdas“, – sako C.de Jong.

Rengiantis olimpiadai, buvo statomos vandens saugyklos, nusausintos pelkės, iškeldintos ištisos gyvenvietės. Mokslininkai tai vadina rimta intervencija į gamtą, tačiau atsakingi asmenys neigia nuogąstavimus dėl neigiamo poveikio regiono vandens balansui.

C.de Jong apskaičiavo, kad dirbtiniam olimpiados sniegui sunaudota apie 2 mln. kub. m vandens. „Kinijos organizacinis komitetas labai konservatyviai vertina, kad 1,6 mln. kub. m, nors technikai nurodo didesnius skaičius. Dar reikia pridėti viešbučiuose sunaudojamą vandenį – organizatorių teigimu, 2,8 mln. kub. m. Be to, mano vertinimais, žaidynių metu viešbučiuose, apartamentuose ir restoranuose vandens suvartojimas bus dešimt kartų didesnis nei vietos gyventojų“, – akcentuoja hidrologijos profesorė.

Organizatorių kalbas apie pažangiausias technologijas, tokias kaip vandenį taupančios sniego patrankos, C.de Jong vadina nesąmone.

„Sniego patranka negali sutaupyti vandens. Paprastai iš 0,5 kub. m vandens pagaminama 1 kub. m sniego. Tačiau net ir Alpėse vandens reikia daug daugiau. Kinijoje yra keletas kitų veiksnių, į kuriuos nebuvo atsižvelgta: stiprus vėjas, pučiantis dirbtinį sniegą. Be to, labai sausas oras ir sausas dirvožemis, todėl vanduo garuoja ir sniegas prastai išsilaiko. Pirmiausia reikia sulaistyti žemę, kad ji įšaltų ir galėtų laikytis dirbtinis sniegas. Vienam hektarui dirbtinio sniego reikia du ar tris kartus daugiau vandens nei, pavyzdžiui, Alpėse", – skaičiuoja mokslininkė.

Olimpinių žaidynių organizatoriai mėgsta pabrėžti, kad šiemet panaudotos kai kurios 2008 m. Pekino vasaros žaidynių sporto bazės, imtasi įvairių gamtos apsaugos priemonių. Anot mokslininkės, geriau būtų prisiminti, kad 90 proc. žaidynėms skirtų kompleksų buvo naujai pastatyti. Be to, organizatoriai nenurodo, kad trasos įrengiamos naudojant dyzeliu varomas mašinas, neskelbiama, kur gaminama sporto bazėms tiekiama atsinaujinančiųjų šaltinių energija. C.de Jong sako ataskaitose radusi daug žaliojo melo. „Žinoma, galima kalbėti apie pertvarkytą uždarą baseiną Pekine, bet iš tikrųjų tai žiemos žaidynės, kurios vyksta daugiau nei 200 km nuo miesto“, – sako ji.

Kitaip nei buvo skelbiama, kalnų rungčių trasos buvo įrengtos gamtos rezervate, pažeista 1 100 ha, arba 25 proc., draustinio. Sunaikintos teritorijos buvo aukščiausiose kalnų vietose, nors būtent ten, kur yra stačiausi šlaitai, paprastai yra didžiausia biologinė įvairovė, daugiausia saugomos floros ir faunos rūšių.

„Nesu biologė, bet gamtos rezervato tikslas yra apsaugoti gyvūnus ir augalus, kuriems gresia pavojus. Pavyzdžiui, kalnuose aplink Pekiną gyvena reti leopardai, kurių visoje Kinijoje liko turbūt mažiau nei 20, auksiniai ereliai, auga saugomos orchidėjos, pušys ir Mongolijos ąžuolai“, – aiškina profesorė.

Be to, ištirpus dirbtiniam sniegui atsiradęs šioms vietovėms nebūdingas kiekis vandens gali sukelti eroziją. „Kai šlaitai nepralaidūs vandeniui, vanduo susitelkia statmenai šlaitui. Dėl statybos darbų šlaitai jau susilpnėjo. Kalnuotas regionas Jančingo srityje ypač linkęs į nuošliaužas“, – apie po žaidynių gresiančias negandas įspėja mokslininkė.

Tęsti (nebe)galima?

„Organizatorių tikslas – kad 300 mln. kinų per olimpines žaidynes susižavėtų žiemos sportu ir vėliau naudotųsi slidinėjimo zonomis. Tačiau tam reikia daug daugiau vandens, ypač viešbučiams. Todėl naudoti šių kompleksų ištisus metus bet kokiu atveju neįmanoma. Be to, akivaizdu, kad žiemos sportas bus elito pomėgis. Neturtingi kaimo gyventojai bus laikomi atokiau nuo slidinėjimo kurortų", – mitu apie Kinijoje esą kilsiantį masinį susižavėjimą žiemos sportu abejoja profesorė.

Ji negaili kritikos ir pačiai žiemos olimpinių žaidynių koncepcijai. „Olimpinės žaidynės ir pasaulio slidinėjimo taurės savaime netvarūs renginiai, nes dabar keliamas pagrindinis reikalavimas – dirbtinis sniegas. Organizatoriai ir Tarptautinis olimpinis komitetas yra pasiruošę padaryti viską, kad žiemos žaidynės vyktų. Galima žala aplinkai nesvarbi“, – sako ji.

2026 m. žiemos olimpiada vyks Milane ir Kortinoje. Ar įmanomos apskritai ekologine prasme nekenksmingos žaidynės?

C.de Jong įsitikinusi: ekologine prasme geros žiemos olimpinės žaidynės turėtų būti tokios, kuriose nenaudojamas dirbtinis sniegas. Tačiau tuomet jos negalėtų būti rengiamos daugumoje pasaulio vietų. „Dabar net Urale yra dirbtinio sniego. Alpėse tokios sąlygos kaip anksčiau yra tik pačioje kalnyno šiaurėje, tačiau ten trūksta reikiamos infrastruktūros. 2026 m. Milane bus labai sunku. Galbūt žiemos žaidynių metu turi ištirpti visas sniegas, kad ilgainiui kažkas pasikeistų. Tačiau tokiu atveju organizatoriai turbūt gabentų sniegą malūnsparniais“, – sąmoningumu netiki mokslininkė.