Didžioji Britanija, svarbiausia JAV karinė sąjungininkė ir daugiausiai Europoje gynybai išleidžianti šalis, turi ribotus karinius išteklius – tik apie 150 veikiančių tankų ir maždaug tuziną tolimojo nuotolio artilerijos vienetų.

Praėjusiais metais įrangos trūkumas buvo toks didelis, kad Didžiosios Britanijos kariuomenė svarstė iš muziejų paimti raketų paleidimo įrenginius Ukrainai, nors galiausiai šio plano atsisakė.

Prancūzija, kita daug gynybai išleidžianti Europos šalis, turi mažiau nei 90 sunkiosios artilerijos vienetų – maždaug tiek, kiek Rusija, kaip pranešama, kas mėnesį praranda Ukrainoje.

Danijai trūksta sunkiosios artilerijos, povandeninių laivų ir oro gynybos sistemų. Pranešama, kad Vokietijos kariuomenė turi amunicijos, kurios kovos lauke pakaktų tik dviem dienoms.

Šaltajam karui pasibaigus, Europos karinių pajėgų skaičius sumažėjo iš dalies dėl prielaidos, kad JAV toliau teiks karinę paramą NATO. Praėjusiais metais JAV teko beveik 70 proc. NATO išlaidų gynybai.

NATO šalys, nors ir turi didesnius ekonominius ir pramoninius išteklius nei Rusija, negamina amunicijos tokiu greičiu, kad jos pakaktų kariaujančiai Ukrainai.

Be to, didėja susirūpinimas dėl labiau atsiribojančio JAV požiūrio ir Rusijos, kaip potencialios grėsmės Europai, atgimimo, ypač dabar, kai karas Ukrainoje trunka jau beveik dvejus metus. Nors Rusija nekelia tiesioginės karinės grėsmės Europai, nerimaujama dėl Maskvos gebėjimo persiginkluoti ir kelti grėsmę kitur.

Didžiosios Britanijos kariuomenė modernizuojama, tačiau su pirkimais ir finansavimu susiję iššūkiai lėtina pažangą. Dabartinė padėtis išryškina poreikį Europai didinti savo gynybinius pajėgumus, kad būtų galima atremti galimas grėsmes ateityje.

Pasak JAV ambasadoriaus NATO Juliano Smitho, NATO turėtų manyti, kad Rusija yra pajėgi naujai agresijai, ir privalo aprūpinti savo nares bei sąjungininkes viskuo, ko reikia gynybai.