Daugelis rusų imigrantus iš kitų šalių laiko didžiausia grėsme šaliai. Fobijų Rusijoje daug, tačiau ksenofobija, atrodo, klesti. Ypač sostinėje Maskvoje.

Piktinasi imigrantais

Ramzanas Kadirovas, Rusijos Čečėnijos respublikos prezidentas, neseniai pareiškė esąs sunerimęs dėl darbininkų iš Vietnamo antplūdžio.

Pasak jo, nedarbo lygis Čečėnijoje ir taip siekia beveik 27,8 proc., todėl respublika negali sau leisti nekontroliuojamos imigracijos.

Buvęs Maskvos meras Sergejus Sobianinas ragino kitus Rusijos miestus bausti verslininkus, kurie samdo darbuotis nelegalius imigrantus. Taip pat jis pareiškė, kad visi nelegalūs asmenys turi būti deportuoti iš šalies.

Labiausiai iš visų Rusijos miestų nelegalių imigrantų antplūdžiu pasipiktinę Maskvos gyventojai. Jiems kalbos apie imigrantų antplūdžio mažinimą – kaip atgaiva.

Daugiau nei pusė apklaustų Maskvos gyventojų pabrėžė, kad imigrantai sukelia daugiau problemų, nei duoda naudos. Dar daugiau – net 88 proc. – maskviečių norėtų, kad miesto valdžia griežčiau kontroliuotų atvykėlių srautus. 55 proc. Maskvos gyventojų, paklausti, kokia didžiausia miesto problema, įvardijo nelegalių imigrantų iš Kaukazo ir pietinių Centrinės Azijos šalių gausėjimą.

Maskvos gyventojai Kaukazą, priklausantį Rusijai, ir šio regiono gyventojus vertina taip pat prastai, kaip ir atvykėlius iš buvusių Tarybų Sąjungos valstybių.

Tai kiek stebina. Pasak Levados centro atstovo Levo Gudkovo, net 70 proc. ksenofobijos atvejų Maskvoje susiję su asmenimis iš Šiaurės Kaukazo.

Migracijos studijų centro direktorius Dmitrijus Poletajevas pridūrė, kad maskviečiai "nelaiko atvykėlių iš Čečėnijos Rusijos piliečiais, nors jie tokie yra".

Išpučia skaičius

Tiesa, statistika rodo, kad pastaruoju metu imigrantų skaičius Rusijoje mažėja. Prieš dešimtmetį Rusijos vidaus reikalų ministerija skaičiavo, kad šalyje gyvena apie 20 mln. atvykėlių, iš jų – 2–3 mln. nelegalių.

Šiuo metu, pasak pareigūnų, atvykėlių yra 10,8 mln. Tiesa, apie 4 mln. atvykėlių tebėra "šešėlyje".

Apie 3 mln. nelegalių asmenų dirba, tiesa, kaip sako D.Poletajevas, be leidimo. Tačiau jis pridūrė, kad žmonės visuomet linkę išpūsti nelegalių imigrantų skaičių. Dažnai sakoma, kad jų gali būti apie 5 mln.

Ekspertas tokiais skaičiais abejoja, nors pripažino, kad tikrųjų skaičių veikiausiai nežino net už imigrantus atsakingi pareigūnai.

Taigi, pasak ekspertų, Rusijoje tiek legalių, tiek nelegalių darbininkų iš užsienio gali būti apie 6 mln. Statistikai juokiasi iš kalbų, kad darbininkų iš užsienio Rusijoje – 25–30 mln. Pasak jų, tai reikštų, kad kas trečias darbininkas Rusijoje – užsienietis.

Be atvykėlių neišsivers

Vis dėlto dauguma sostinės gyventojų įsitikinę, kad imigrantai vagia vietinių darbus. Tačiau drauge daug maskviečių pripažįsta, kad į menkai mokamas darbo vietas samdyti reikėtų būtent nekvalifikuotus užsieniečius. Pasak apklaustų Maskvos gyventojų, imigrantai dirba ilgiau, daugiau ir gauna tą pačią algą.

Tačiau Rusija jau negali išsiversti be užsieniečių darbininkų. Darbingo amžiaus žmonių skaičius šalyje mažėja. Statistika rodo, kad darbingų žmonių kasmet sumažėja po kelis šimtus tūkstančių. Darbo jėgos stygius juntamas net ekonomikai stojant.

"Jei ekonomika atsigaus, verslas suvoks, kad realiai šalyje dirbančių nėra tiek daug", – konstatavo D.Poletajevas.

Bendrovės, kurios samdo užsieniečius, turi gauti leidimą, nes negali viršyti nustatytų kvotų. Būna atvejų, kad kai kurios įmonės persisamdo užsieniečius iš kitų bendrovių, tačiau tai kainuoja gerokai daugiau, nei samdyti nelegalų darbininką arba duoti kyšį, kad kvotos būtų padidintos.

Galiausiai, tiek darbininkai, tiek jų darbdaviai įsisuka į korupcijos karuselę.

Dabartinės kvotos Rusijoje numato, kad užsieniečių šalyje gali dirbti apie 1,7 mln. Tada iš kur tie 6 mln. darbininkų? Tai retorinis klausimas...

Rusai skeptiškai žiūri ir į galimybę leisti imigrantams nuolat likti Rusijoje. To prašančių užsieniečių – 28 proc. Kita problema – miestiečių ir kaimo gyventojų santykis miestuose.

"Prieš 10 ar 15 metų imigrantai į Rusiją plūdo iš miestų, dabar jie atvyksta iš kaimų. Maskviečiai nėra tuo patenkinti. Miestiečiai lengviau adaptuojasi, o kaimo gyventojai nemoka rusų kalbos, taip pat juos skiria kultūrinis barjeras", – pastebėjo D.Poletajevas.

Tiesa, čia pat jis pridūrė, kad Maskvoje susiklostė paradoksali situacija, kai patys iš kaimo į sostinę gyventi atvykę žmonės labiausiai priešinasi imigracijai. Antros kartos maskviečiai tolerantiškesni, nes, pasak eksperto, yra geriau įsitvirtinę, o skurdžiau gyvenantys bijo, kad imigrantai atims jų pragyvenimo šaltinį.

Pasak L.Gudkovo, žmonės dar nuo tarybinių laikų įpratę, kad valdžia turi viskuo pasirūpinti. Kadangi valdžia jais nesirūpina, jie pyksta ir bando savo pyktį išlieti ant imigrantų.

"Kommersant" inf.