Šiaurinėje Peru dalyje gyvenančios bendruomenės yra priverstos gyventi be vandens, nes jį užteršė nafta.

Andų priekalnėse prasideda viena ilgiausių ir vandeningiausių pasaulio upių Amazonė. Be to, čia plyti pasaulio plaučiais vadinamos atogrąžų džiunglės. Deja, naftos gavybos bendrovėms pelnas – svarbiausia.

Kas kartą, kai tik nutinka kokia nelaimė naftotiekyje, milžiniškas naftos kiekis patenka į aplinką. Pastarasis toks nuotėkis buvo labai didelis: skaičiuojama, kad į džiungles galėjo patekti per 3 tūkst. barelių naftos. Dėl to kaltas per Amazonę nutiestas vadinamasis transamazonės naftotiekis. Jis – senas ir neretai prakiūra, o padariniai – katastrofiški. Nors pastaruosius mėnesius darbininkai iš Peru valstybinės naftos bendrovės visaip bandė pažaboti naftos nuotėkį, teršalų yra tiek daug, kad kai kurie džiunglių gyventojai palieka namus.

Niekas tiksliai net ir nežino, kiek realiai juoduoju auksu vadinamos naftos nutekėjo į upes.

Manoma, kad tas kiekis net gali viršyti 3 tūkst. barelių. Blogiausia, kad nafta išsiliejo į upes, kurios vėliau suteka į Amazonę.

Tiesa, Peru valdininkai sakė, kad situaciją jie kontroliuoja. Victoras Palomino, atsakingas už valymo darbus pareigūnas, tikino, kad tūkstančiai barelių naftos buvo surinkta ir teršalai likviduoti. Jis neigė, kad Peru valstybinė naftos verslovė netinkamai rūpinasi 40 metų transamazonės naftotiekiu ir dėl to įvyko nuotėkis. Tiesa, vyras čia pat pripažino, kad panaši nelaimė – ne už kalnų.

"Akivaizdu, kad tokių incidentų bus. Tai neišvengiama. Tačiau dabar mūsų didžiausias rūpestis – atkurti tvarką ten, kur įvyko nuotėkis. Reikia kuo skubiau sumažinti pavojų bendruomenėms", – aiškino jis.

Deja, tai jau antras reikšmingas nuotėkis Peru šiaurinėje dalyje netoli sienos su Ekvadoru per šiuos metus.

Kad ir ką sakytų valstybinės naftos bendrovės atstovai, šios nelaimės padariniai plika akimi matomi. Regionuose, kur gyvena skurdžios vietos bendruomenės, telkšo naftos balos.

Vietiniai taip pat stengiasi dorotis su užklupusia nelaime. Tiesa, kai kurie labai bijo dėl savo sveikatos.

"Pažvelkite į mano rankas, jos suterštos nafta", – rodė keturiolikmetė Naith. Ji su savo broliais, kaip sakė, padeda naftininkams valyti vieną užterštą upelį. Pasak mergaitės, už darbą ji kasdien gauna iš naftininkų po 1 JAV dolerį.

Mergaitės tėvas Jaime'as labai nepatenkintas tuo, kad į šį darbą įkinkomi vaikai. Pasak jo, vienas iš jo sūnų Osmanas – iki šiol ligoninėje, nes apsinuodijo.

"Jam prasidėjo viduriavimas. Ir viskas nutiko po to, kai jis visą dieną praleido prie nafta užteršto upelio", – pripažino vyras.

Pasak Jaime'o, naftininkai dėvi specialius kostiumus, kurie apsaugo nuo teršalų, o vaikai valo teršalus neturėdami jokių apsaugos priemonių.

Peru naftos verslovė, savo ruožtu, pareiškė, kad vaikus draudžiama samdyti valymo darbui. Pasak bendrovės, ji įdarbino tik darbininkus, kurie padėjo likviduoti nelaimės padarinius. Vis dėlto įmonė pažadėjo, kad atsižvelgs į vietinių gyventojų skundus dėl vaikų darbo.

Blogiausia, kad kol vyksta teršalų likvidavimas, vietiniai negali naudotis vandeniu arba žvejoti. Nors Peru naftos bendrovė teigė, kad sutvarkyti aplinką reikės dar maždaug mėnesio, kiek truks, kol gamta visiškai išsivalys – neaišku. O vanduo – gyvybiškai svarbus čiabuviams.

Kai kurie skundžiasi, kad, pavyzdžiui, žvejoti negali jau kelis mėnesius. Kai kur jau ėmė trūkti maisto.

"Negaliu nieko kita pasakyti, tik tai, kad tai – katastrofa mūsų bendruomenei", – pripažino viena bendruomenės narė Elemina.

Aplinkosaugos aktyvistai piktinasi, kad Peru valdžia neskiria jokio dėmesio infrastruktūrai tvarkyti, dėl to panašios nelaimės nuolatos kartojasi ir nuo jų kenčia vietiniai žmonės.

Viena vertus, nukritusios naftos kainos pasaulinėje rinkoje reiškia, kad nebus eksploatuojami nauji telkiniai Amazonijoje. Kita vertus, mažosios naftos bendrovės, veikiančios regione ir parduodančios naftą Peru valstybinei naftos verslovei, yra priverstos skaičiuoti kiekvieną centą, dėl to naftotiekių saugumas tapo antraeiliu klausimu.

Nors tokių didelių upių kaip Amazonė ekosistemai menkas teršalų nuotėkis nėra labai pavojingas, Peru džiunglių bendruomenėms susidoroti su šiuo iššūkiu darosi pernelyg sunku.