Jungtinių Tautų derybininkai pirmadienį pradėjo paskutinį derybų Bonoje etapą, stengdamiesi suformuluoti kovos su pasaulinio klimato pokyčiais sutartį, kurią planuojama gruodį pasirašyti Paryžiuje.

Besivystančios šalys protestavo prieš naujausią, sutrumpintą sutarties projektą, sakydamos, kad kai kurie jų svarbūs reikalavimai buvo išbraukti.

Penkias dienas truksianti paskutinė techninio lygio derybininkų sesija turėtų sukurti pagrindą valstybių vadovams ir ministrams pasirašyti sutartį, turinčią padėti sumažinti pasaulio klimato atšilimą.

Sutartis, kuri įsigalios 2020 metais, bus pirmoji, įtrauksianti visas 195 JT klimato forumo nares.

Jungtinė derybų vadovų grupė per vėliausią derybų etapą rugsėjį sutrumpino sutarties projektą nuo 80 iki 20 puslapių. Tas juodraštis taps šią savaitę vyksiančių derybų pagrindu.

Tačiau pirminė reakcija buvo skeptiška, ypač tarp besivystančių šalių, kurios reikalauja, kad išbraukti skyriai turi būti grąžinti, prieš pradedant intensyvias derybas dėl viso teksto.

„Reikalaujame, kad tekstas būtų subalansuotas prieš pradedant derybas“, – sakė Bendraminčių besivystančių šalių (Like-Minded Developing Countries, LMDC) grupės atstovas Gurdialas Singhas Nijaras (Gurdialas Singhas Nidžaras). Šiai grupei priklauso didžiosios teršėjos Kinija ir Indija, taip pat daugelis Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos valstybių.

Didžiausią susirūpinimą kelią formuluotės, susijusios su 100 mlrd. dolerių (88 mlrd. eurų) finansine pagalba, kurią iki 2020 metų pažadėjo skirti išsivysčiusios šalys, padėdamos neturtingesnėms valstybėms pereiti prie mažiau teršiančių energetikos šaltinių ir atremti neišvengiamus klimato atšilimo padarinius, tokius kaip vandenynų lygio kilimą.