Karštinė, raumenų skausmai, vėmimas, viduriavimas, o kai kuriais atvejais – organų nepakankamumas ir vidinis kraujavimas. Tokie yra Ebolos viruso simptomai. Kol kas šio viruso protrūkis – Afrikoje, tačiau kas žino, ar vieną dieną šis mirtinas užkratas nepasieks Vakarų Europos ar Jungtinių Valstijų. Baimintis, pasak pasaulio sveikatos apsaugos specialistų, yra pagrindo.

"Virusas kaip miško gaisras"

Vakarų šalių imunologai šį kartą su baime žvelgė į Ebolos viruso plitimą Vakarų Afrikoje. Iš karto trys šalys, iš karto šimtai mirusiųjų... Anksčiau Ebola šienavo gyvybes kaimiškose vietovėse, kurias buvo galima nesunkiai izoliuoti, dabar gi daugelis mirtinų šios ligos atvejų užfiksuota didžiuosiuose Afrikos miestuose, tarp jų Nigerijos didmiestyje Lagose. Iš čia kyla daug į Vakarų Europą ir JAV skrendančių lėktuvų.

Viruso protrūkio epicentras – trys Vakarų Afrikos šalys: Siera Leonė, Gvinėja ir Liberija. Užsikrėtusiųjų Ebolos virusu čia – beveik pusantro tūkstančio, o mirusiųjų nuo ligos – daugiau kaip 700.

Tarp užsikrėtusiųjų virusu buvo ir keli vakariečiai. Vienas amerikietis mirė Lagose, kai parskrido iš Liberijos.

Mokslininkai įspėjo, kad virusas gali išplisti "kaip miško gaisras", nors šį kartą ne toliau, nei Vakarų Afrikos valstybės. Kita vertus, imunologai tvirtina, jog ši krizė Afrikoje – naujas reiškinys. Pasak jų, labai tikėtina, kad vieną dieną virusas gali atsidurti Jungtinių Valstijų teritorijoje.

Pavojingas virusas

Paprastai tariant, Ebola, dažnai pasitaikantis virusas Afrikoje, yra karštligė. Ją sukelia Ebolos virusas. Liga – reta, tačiau sunki ir dažnai mirtina. Vakcinos nuo šios ligos – kol kas eksperimentinės.

Ji perduodama per tiesioginį sąlytį su gyvais ar mirusiais užsikrėtusiais asmenimis su krauju ar kitais kūno skysčiais, nesaugių lytinių santykių metu. Taip pat šia liga galima užsikrėsti po tiesioginio sąlyčio su mirusių ar gyvų laukinių gyvūnų, kaip antai beždžionių, miško antilopių ir šikšnosparnių, krauju ir kitais kūno skysčiais.

Johnas Ashtonas, britų medicinos profesorius, pareiškė, kad vakcina nuo Ebolos viruso nekuriama, nes farmacijos kompanijos nenori investuoti lėšų kurdamos vaistus nuo ligos, kuri dažniausiai būdinga Afrikos šalims.

Pasak profesoriaus, tokia pati situacija susiklostė pasaulyje kilus AIDS epidemijai. Vaistų nuo šios ligos imta ieškoti tik tuomet, kai liga tapo ne tik Afrikos, bet ir Vakarų pasaulio problema.
Ebolos virusas, pasak turimų šiuo metu duomenų, pražudo beveik 90 proc. juo užsikrėtusiųjų. J.Ashtonas tvirtino, kad Vakarų pasaulis turi reaguoti į kylančią grėsmę.

"Žinoma, turime reaguoti. Lygiai taip pat, jei toks protrūkis kiltų Europoje. Tai, kad farmacijos pramonė neinvestuoja lėšų Ebolos vakcinai kurti, – skandalas. Ne paslaptis, kad jų nuomone, kartais tiesiog neapsimoka ieškoti vaistų, nes jie neatsipirks", – dėstė profesorius.

Su juo sutiko daugelis kitų ekspertų. Pasak jų, Ebolos virusas, skirtingai, nei pvz., ŽIV, smogia tam tikram regionui kaip žaibas, o vėliau vėl pranyksta.

Taigi, farmacininkams neapsimoka investuoti į tokios vakcinos kūrimą, nes neaišku, koks ateityje bus pelnas.

Ebolos virusą mokslininkai studijuoja jau daugiau nei dešimtmetį.

Pasak jų, Ebolos virusas – pavojingas, nes apima beveik visą žmogaus organizmą,  ne tik kvėpavimo arba virškinimo sistemas. Kita vertus, Ebola nėra taip plačiai perduodama, kaip ŽIV virusas, nes daugelis žmonių netrukus po užsikrėtimo šiuo virusu miršta.

Per pirmąją Ebolos epidemiją nuo šio viruso mirė apie 3 tūkst. žmonių, o užsikrėtusiųjų buvo apie 5 tūkst.

Ebola atrasta 1976 m. ir nuo to laiko keletas Ebolos variantų sukėlė epidemijas Kongo Demokratinėje Respublikoje, Gabone, Ugandoje ir Sudane, kurių metu užfiksuotas nuo 50 iki 90 proc. mirtingumas.

Šiuo metu daugiausiai užsikrėtusiųjų – Vakarų Afrikoje. Mirtingumas siekia nuo 60 iki 80 proc.

Ligos plitimas – nekontroliuojamas?

Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) generalinė direktorė Margaret Chan praėjusią savaitę įspėjo, kad virusas Afrikoje tampa nevaldomas.

"Virusas sparčiai plinta. Jei situacija toliau blogės, padariniai gali būti katastrofiški. Kalbu ne tik apie aukų skaičiaus didėjimą, tačiau poveikį socioekonominei situacijai paveiktose valstybėse ir galimą viruso plitimą už Afrikos ribų", – įspėjo PSO vadovė.

Vakarų šalys ėmėsi atsargumo priemonių. Žmonės buvo įspėti vengti Ebolos viruso protrūkio epicentru tapusių Vakarų Afrikos valstybių. Tačiau Jungtinių Valstijų pareigūnai pareiškė, kad ketina parvežti į šalies teritoriją užsikrėtusius virusu amerikiečius. Juos bus bandoma gydyti eksperimentinėmis vakcinomis.

Praėjusią savaitę į JAV buvo parskraidintas virusu užsikrėtęs Kentas Brantly. Šis savanoris medikas užsikrėtė virusu Liberijoje, bandydamas padėti vietiniams gyventojams.

Dar viena užsikrėtusi – samariečų misijos narė Nancy Writebol. Moteris buvo išskraidinta antruoju reisu.

Kontroliuoti Ebolos viruso plitimą – sudėtinga. Pirma, nėra vakcinos nuo šio viruso. Antra, medikams, kurie gydo ligonius, pirmiausia reikia izoliuoti pacientus.

Tačiau daugelio Afrikos miestų, kuriuose sergama Ebolos liga, turi tarptautinius oro uostus.

Pavyzdžiui, amerikietis Patrickas Sawyeras Liberijoje užsikrėtė virusu, o mirė Nigerijos uostamiestyje Lagose, į kurį nuskrido lėktuvu. Sveikatos apsaugos specialistai visą savaitę bandė nustatyti, su kiek asmenų amerikietis galėjo turėjo kontaktų. Manoma, kad jų gali būti apie 60.

Ligos plitimas didžiuosiuose Afrikos miestuose labiausiai gąsdina sveikatos specialistus. Mat anksčiau Ebolos atvejai buvo fiksuojami daugiausia kaimiškose vietovėse.

Nigerija kelia daugiausiai problemų. Lagosas – didžiausias Nigerijos miestas – turi 21 mln. gyventojų. Jis yra svarbus transporto mazgas vakarinėje Afrikos dalyje.

PSO specialistams ypač daug nerimo kelią ne tik prasta priežiūra, bet ir tai, kad Nigerijos gydytojai šiuo metu streikuoja dėl mažų algų ir prastų darbo sąlygų.

Parskraidino į tėvynę

Jungtinėse Valstijose sprendimas parskraidinti į šalies teritoriją du užsikrėtusius Ebola žmones sukėlė diskusijų bangą.

Kai kurie sakė, kad taip rizikuoti negalima, tačiau sveikatos specialistai tvirtino, jog JAV yra visos sąlygos kontroliuoti ligą.

K.Brantly į JAV buvo atskraidintas privačiu greitosios pagalbos lėktuvu, o paskui nuvežtas į moderniausią izoliatorių ligoninėje.

Lėktuvas, kuriame įrengtas specialus izoliatorius, nutūpė Dobbinso oro pajėgų rezervo bazėje šalia Atlantos Džordžijoje. Angare lėktuvą pasitiko greitosios pagalbos automobilis ir keli automobiliai. Tada mašinų kolona važiavo per Atlantą į Emory universitetinę ligoninę. Emory ligoninėje 2002 –2003 m. buvo gydomi vadinamuoju SARS virusu, kuris paplito Azijoje, užsikrėtę asmenys.

Šią savaitę paskelbta, kad amerikiečio būklė gerėja, nors medikai pridūrė, jog "Ebola –  bauginanti liga, nes ji yra itin žudanti".

Bijo kaip raupsuotųjų

JAV verslo ir televizijos magnatas Donaldas Trumpas teigė, kad tokiems pacientams turėtų būti uždrausta grįžti į JAV.

Tuo metu vienas Pietų Korėjos universitetas paskelbė neįsileidęs į tarptautinę konferenciją trijų Nigerijos piliečių, nes bijoma, kad šie gali būti užsikrėtę virusu.

Taip pat Pietų Korėjos valdžia paskelbė draudžianti medicinos savanorių keliones į Vakarų Afriką.

Didžiojoje Britanijoje paniką sukėlė Londono "Gatwick" oro uoste susmukusi moteris, kuri ką tik buvo grįžusi iš Siera Leonės. Tiesa, britų sveikatos ekspertai patvirtino, kad moters mirė dėl natūralių priežasčių. Birmingamo mieste taip pat buvo izoliuotas vienas britas, kuris, kaip skelbiama, sunegalavo po skrydžio iš Vakarų Afrikos.

Didžiosios Britanijos visuomenės sveikatos ekspertai prieš savaitę perspėjo šalies medikus ir pasienio tarnybų darbuotojus imtis priemonių, užtikrinančių, kad į šalį nepatektų Ebolos virusas.
Honkongo spauda paskelbė, kad vienai moteriai, sugrįžusiai iš kelionės po Afriką, staiga pasireiškė būtent Ebolos virusui būdingi simptomai – galvos ir pilvo skausmai, karščiavimas. Moteris karantino sąlygomis buvo paguldyta į ligoninę.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija taip pat paskelbė raginimą Lietuvos piliečiams atsisakyti kelionių į Vakarų Afrikos šalis.

Siūloma apskritai nevykti į Ebolos viruso epicentru tapusią Sierą Leonę, taip pat susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į kaimynines šalis – Liberiją ir Gvinėją.

Lietuvos sveikatos apsaugos pareigūnai pastebėjo, kad baimintis dėl viruso išplitimo Lietuvoje nereikėtų, tačiau vykstantiesiems į Afriką reikėtų būti budriems ir vengti kontaktų su galimai užsikrėtusiais asmenimis, mirusiais nuo viruso, taip pat laukiniais gyvūnais, nevalgyti žvėrienos, laikytis higienos.

Ebolos virusas: svarbiausi faktai

• Virusas pavadintas pagal Ebolos upę Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR), šalia kurios 1976 m. užregistruotas pirmasis ligos protrūkis.

• 1990 m. užregistruotas panašus virusas Restono mieste Virdžinijoje (JAV) tarp beždžionių, importuotų iš Filipinų. Jis pavadintas Ebola-Reston. Šis Ebolos viruso variantas plito oru, bet žmonių aukų nebuvo – nors keturi asmenys buvo nustatyti kaip nešiojantys virusą, nė vienas iš jų nesusirgo.

• Ebolos epidemijos kilo Konge (1995 m. ir 2003 m.), Gabone (1994, 1995 ir 1996 m.), Ugandoje (2000 m.) ir dar kartą Sudane (2004 m.). Iki šių metų didžiausia Ebolos epidemija kilo Konge (2005 m.)

• Ebolos viruso simptomai – staiga pakilusi temperatūra, silpnumas, galvos skausmas, vėmimas ir kepenų problemos. Pacientai gali mirti praėjus vos kelioms dienoms po užsikrėtimo. Jiems pasireiškia smarki karštinė ir raumenų skausmas, vėmimas, viduriavimas, o kai kuriais atvejais – organų nepakankamumas ir nesuvaldomas kraujavimas.

• Inkubacinis laikotarpis – maždaug 3 savaitės. Žmonės gali galvoti, kad yra peršalę arba pavargę.

Kada ir kaip kilo naujoji epidemija?

• Paskutinė Ebolos viruso epidemija prasidėjo maždaug kovo mėnesį. Daugiausia aukų virusas nusinešė Gvinėjoje, tačiau netrukus pasklido į kaimynines šalis – Liberiją ir Sierą Leonę. Birželio mėnesį paprastai kaimuose plintantis virusas buvo užfiksuotas Liberijos sostinėje Monrovijoje.

• Liepos mėnesį pranešta, kad Ebolos virusas Afrikoje nusinešė beveik 500 žmonių gyvybes.

• Liepos pabaigoje dėl mirtino viruso protrūkio Liberijos, Siera Leonės ir Gvinėjos vyriausybės paskelbė nepaprastąją padėtį. Pasak pareigūnų, 60 – 90 dienų truksiančios nepaprastosios padėties metu policija ir saugumo pajėgos ribos gyventojų judėjimą Ebolos viruso paveiktuose regionuose.

Didinamas medikų budrumas

Sveikatos apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijų atstovai aptarė grėsmes dėl Ebolos karštinės protrūkio Vakarų Afrikos šalyse, Lietuvoje siūloma toliau teikti informaciją keliautojams, didinti medikų budrumą. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro vertinimu, rizika, kad infekcija gali būti įvežta į ES šalis, bei rizika turistams užsikrėsti paveiktose šalyse yra labai maža.

Panikos dėl viruso kelti nereikia.

"Panikos dėl Ebolos viruso grėsmės kelti nereikia", – sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė. Pasak specialistės, galimybė užsikrėsti bendruomenėje labai maža, o reali rizika kyla vykstantiems į tris Vakarų Afrikos valstybes, kuriose yra ligonių – Gvinėją, Liberiją, Sierą Leonę. "Užsikrėsti visiems žmonėms rizikos nėra, ypač tose teritorijose, kuriose nėra užregistruotų ligonių. Ligoniai šiuo metu užregistruoti trijose Afrikos valstybėse – Gvinėjoje, Liberijoje, Siera Leonėje. Rizika užsikrėsti bendruomenėje labai labai maža, užsikrečiama tiesioginiai kontaktuojant su ligonio krauju, šlapimu, seilėmis arba tvarkant mirusį asmenį, šarvojant, laidojant. Užsikrėsti viešajame transporte, parduotuvėje, kur nėra ligonių, iš tikrųjų galimybių nėra", – BNS sakė Epidemiologinės priežiūros skyriaus vadovė. "Didžiausia rizika ir daugiausia viruso išsiskiria, kai ligonis vemia, viduriuoja, kraujuoja. Tad, jei Lietuvos gyventojas, išvykęs į Afriką, nekontaktavo su akivaizdžiai sergančiais asmenimis, neslaugė tokio ligonio, karščiuojančio, viduriuojančio, vemiančio, jokios rizikos užsikrėsti Ebolos virusu tam žmogui nebuvo. Jei žmonės nedalyvavo jokiose apeigose, neslaugė ligonių, nėra buvę ligoninėse, negyveno ten, kur akivaizdžiai sirgo ir mirė afrikiečiai, rizika yra minimali arba jos nėra", – aiškino G.Zagrebnevienė.