Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vadovas pirmadienį pareiškė, kad naujausios paliaubos Ukrainoje „labai reikšmingai“ sumažino susirėmimų tarp vyriausybinių pajėgų ir prorusiškų separatistų skaičių, tačiau paliaubų pažeidimai tebevykdomi ir turi liautis.

Lamberto Zannieras (Lambertas Zanjeras) sakė, kad ESBO stebėtojai Ukrainoje pranešė apie virtinę paliaubų pažeidimų konflikto zonos pietuose, riboto masto incidentus aplink Debalcevės miestą, kurį praėjusią savaitę, pažeisdamos paliaubų susitarimą, užėmė separatistų pajėgos, taip pat aplink sausio mėnesį separatistų užimtą Donecko oro uostą.

Pagal vasario 12 dienos susitarimą, sudarytą Minske po naktinio derybų maratono tarp Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderių, paliaubos įsigaliojo vasario 15-ąją, o po kelių dienų abi konflikto pusės turėjo pradėti atitraukti sunkiąją ginkluotę nuo fronto linijos.

Minėtų keturių šalių užsienio reikalų ministrai antradienį planuoja susitikti Paryžiuje ir aptarti padėtį Rytų Ukrainoje. Šiuo metu ESBO pirmininkaujanti Serbija taip pat turėtų antradienį pateikti organizacijos metinę ataskaitą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai.

L.Zannieras sakė, kad Minsko susitarimai yra „geriausia galimybė ... deeskaluoti ir užbaigti šį konfliktą“.

„Apskritai paliaubos pasiekė tikslą, labai reikšmingai sumažindamos karinių susirėmimų lygį palei sąlyčio liniją, – sakė jis. – Tačiau kai ką dar reikia nuveikti, kai kuriose vietose pasitaiko pažeidimų, kuriuo mes fiksuojame.“

Pasak L.Zanniero, politiniai lyderiai turi dėti pastangas, kad tie pažeidimai liautųsi ir paliaubos įsigaliotų visame rytiniame regione, kad būtų paleisti visi belaisviai, o sunkioji ginkluotė atitraukta už 25-70 km nuo fronto, sukuriant buferinę zoną.

Jis pridūrė, kad ESBO reikia informacijos iš abiejų pusių, kad būtų galima stebėti, kaip vykdomas susitarimas atitraukti didesnio negu 100 mm kalibro ginkluotę.

L.Zannieras taip pat sakė, kad ESBO tikisi „per artimiausias porą savaičių“ savo stebėtojų skaičių Rytų Ukrainoje padidinti iki 350, taip pasiųsti jų į kitus šalies regionus.

Be to, ESBO svarsto galimybę dar plėsti savo misiją bei skirti jai modernios įrangos – bepiločių orlaivių, naujų mobilių kamerų, taip pat naudoti palydovines nuotraukas ir radarų sistemas, kad organizacija galėtų tiksliau vertinti padėtį konflikto zonoje, pažymėjo L.Zannieras.