Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas) pareiškė, kad tie, kas puola Ukrainą, tuo pačiu puola Europą.
„Europos Sąjunga (ES) ir NATO pernai ir šių metų sausį demonstravo tvirtą vienybę. Tačiau mums reikia savo bendras vertybes ginti pastebimiau, įtikinamiau ir veiksmingiau.
Mums ir ateityje bus reikalingas tikrumas, kad ankstesnis konsensusas išliks“, – sakė valstybės vadovas pirmadienį per Tartu taikos sutarties tarp Estijos ir sovietų Rusijos pasirašymo 95-ųjų metinių minėjimą.
„ES ir NATO turi suformuoti transeuropinį ir transatlantinį moralinį branduolį ... saugantį demokratines vertybes ir laisvę“, – pridūrė T.H.Ilvesas.
Pasak prezidento, sankcijos, kurios praeitais metais buvo paskelbtos Ukrainos nepriklausomybę atakuojantiems agresoriams, rodo Europos Sąjungos moralinę stiprybę.
„Kai kas ja jau spėjo suabejoti. Užsienio pajėgų įsiveržimas į Gruziją 2008 metų rugpjūtį ir Počio bei Gorio apšaudymai greitai buvo atleisti ir užmiršti siekiant grįžti prie ankstesnių įprastų santykių, tarsi nieko nebūtų nutikę. Nesinorėjo nieko pykdyti; ekonominiai ryšiai atrodė naudingesni. Iš esmės tai priminė ankstesnį susitarimą padalyti Europą į įtakos zonas“, – sakė T.H.Ilvesas, akivaizdžiai turėdamas omenyje Molotovo-Ribbentropo (Molotovo-Ribentropo) paktą, sudarytą tarp nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos prieš įsiplieskiant Antrajam pasauliniam karui.
T.H.Ilvesas pabrėžė, kad Malaizijos keleivinio lainerio numušimas virš Rytų Ukrainos praeitų metų liepą ir sausį įvykdytas pietrytinio Mariupolio uostamiesčio bombardavimas raketomis yra šiurpūs nusikaltimai, kurių organizatoriai, taip pat rėmėjai ir ginklų tiekėjai turėtų stoti prieš tarptautinį teismą.
„Tų nusikaltimų sumanytojams ir vykdytojams bus taikomos demokratinių šalių sankcijos. Kaip ir tiems, kurie pažeidžia karo įstatymus, žeminančiai elgdamiesi su karo belaisviais, – aiškino Estijos lyderis. – Amoralu kalbėti užuominomis. Tie, kas puola Ukrainą – puola ir Europą, mūsų vertybes ir visą iki šiol veikusią tarptautinę tvarką.“
Prezidentas pažymėjo, kad agresija negali būti pateisinama ir už ją neturėtų būti atleidžiama.
„Prie jos nepriprantama, kaip, deja, jau pradėta priprasti prie įšaldyto konflikto Padniestrėje, Pietų Osetijoje arba Abchazijoje“, – sakė jis.
