„Tiesioginis nuotolinis vaikų išnaudojimas ... yra auganti grėsmė“, – sakoma naujausiame Europolo metiniame organizuoto kibernetinio nusikalstamumo įvertinime, kuris buvo paskelbtas Europolo būstinėje Hagoje.

Tiesiogiai transliuojant vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus, „nusikaltėlis vadovauja tiesioginiam vaikų išnaudojimui konkrečiu (iš anksto sutartu) laiku per dalijimosi vaizdo įrašais platformas“, – sakoma Europolo 72 puslapių ataskaitoje.

„Išnaudojimas gali būti „pritaikytas“ pagal prašančiojo nusikaltėlio(ių) pageidavimus ir įrašytas“, – priduriama ataskaitoje.

Bendrai išlieka „kibernetinių nusikaltimų kiekio, apimties ir materialinės kainos kilimo tendencija“, sakoma atskirame Europolo pareiškime, kuriame nurodoma, kad tokie nusikaltimai pasiekė „labai aukštą lygį“.

Nelegali veikla vyksta daugiausia vadinamuosiuose tamsiuosiuose tinkluose, kurie yra prieinami tik jų nariams ir užtikrina didesnį anonimiškumą.

Tradiciškai vaikų išnaudojimo srautinio siuntimo grupės kuriasi Pietryčių Azijoje, ypač – Filipinuose, bet „naujesni pranešimai rodo, kad tai dabar plinta ir į kitas šalis“, perspėjo Europolas.

„Nusikaltėliai taikosi į tuos pasaulio regionus, kuriuose didelis skurdas, ribotos vaikų apsaugos artimoje aplinkoje priemonės, ir lengva prieiga prie vaikų“, – nurodė Europolas, kuris konkrečių šalių nepaminėjo.

„Vaikų išnaudojimas internete mums yra didžiulė problema“, – sakė Europolo kibernetinių nusikaltimų tyrimo centro (EC3) vadovas Stevenas Wilsonas (Stivenas Vilsonas).

Jis pridūrė, kad kibernetinių nusikaltimų tyrėjai taip pat pastebėjo, kad daugėja vadinamosios keršto pornografijos, kai atvirai seksualinio pobūdžio vaizdo įrašai arba nuotraukos yra skelbiami be kito žmogaus sutikimo, siekiant tam žmogui pakenkti ar jį įskaudinti.

Spręsdamas šias grėsmes Europolas parengė virtinę informacinių klipų apie seksualinio išnaudojimo internete pavojus ir ketina šiuos klipus netrukus išplatinti mokyklose įvairiose Europos valstybėse.

Ataskaitoje kalbama ir apie kitus kibernetinius nusikaltimus, tokius kaip didėjanti duomenų grobimo dėl išpirkos grėsmė.

Nors tokių nusikaltimų taikiniais tapdavo privatūs asmenys ir mažos bendrovės, dabar daugiausia taikomasi į dideles kompanijas ir net viešas įstaigas, tokias kaip ligoninės, sakė S.Wilsonas.

„Matėme atvejų, kai buvo blokuoti ligoninių duomenys, potencialiai (sukeliant) fatališkas pasekmes“, – sakė S.Wilsonas, turėdamas omenyje vieną Jungtinėse Valstijose nagrinėjamą bylą.